Nr. 16. Velykos Bolivijoj

Didžioji savaitė. Pirmadienis, antradienis, trečiadienis – įprasta kaip ir visada. Ketvirtadienis – bažnyčių lankymas, penktadienis – 12 patiekalų, Kryžiaus kelias, šeštadienio vakare – Velykų vigilija, sekmadienis kaip ir visi sekmadieniai.

Truputį plačiau.

Lietuvoj: Didysis ketvirtadienis – paskutinės vakarienės minėjimo diena. Šią dieną Kristus, su apaštalais valgydamas paskutinę vakarienę, įsteigė Švenčiausiąjį Sakramentą bei kunigystę. Didysis ketvirtadienis – taip pat ir Kristaus suėmimo Alyvų sode ir jo kančios pradžios diena. Bažnyčiose per Šv. Mišias tą dieną užsigavi, t.y. nutyla varpai ir vargonai, kurie tylės iki Didžiojo šetadienio pamaldų. Nuo varpų nutilimo iki suskambėjimo Didįjį šeštadienį laikytasi „juodojo pasninko“. Kai kas tomis dienomis visai nevalgė, kiti – tik duoną ir vandenį.

Bolivijoj – vakarop po visų darbų visi iškleiauja lankyti bažnyčių. Sako kad tai simbolizuoja kristaus kelia kai jį tampė iš vienos vietos į kitą per Kristaus teismą. Ką aš žinau…. Esmė ta, kad nuo 22.00 iki 24.00 val - žmonių centre tiek daug, kad į bažnyčia sunku patekti. Žmonių kaip per kokius atlaidus Šiluvoj ar Žemaičių kalvarijoj… Tą vakarą kadangi turėjau nedaug laiko, aplankėm tik 8 bažnyčias ir dar tris kitą rytą. Iš viso 11 :)



Lietuvoj: Didysis penktadienis – Kristaus kančios ir mirties minėjimo diena. Vakare bažnyčioje laikomos ypatingos pamaldos, kuriose prisimenant Kristaus kančią pagarbinamas krikščionybės simbolis – kryžius. Viename iš altorių įrengiamas gražiai papuoštas Kristaus kapas, į kurį kunigas perneša švč. Sakramentą.

Bolivijoj – kryžiaus kelio procesija. Visose bažnyčiose, milijonas žmonių eina paskui nešamą kryžių ir kitas relikvijas, nuo kurių nuvalomos dulkės du kartus per metus – didįjį penktadienį ir tos atitinkamos bažnyčios globėjo dieną.





Tačiau kas įdomiausia, kad Bolivijoj šią lietuviško sauso pasninko dieną gaminama 12 patiekalų. Prisivalgo kaip tūzai. Panašiai kaip pas mus per Kūčias. Ne visos šeimos turi tradiciją gaminti 12 patiekalų, tačiau būtinai visi valgo ryžius su pienu. Tradicinis šios dienos patiekalas. Aš buvau svečiuose, taigi prašom susipažinti su meniu (nuotraukų kokybė prasta dėl prasto apšvietimo):

1. Įžanga – salota, tunas, pomidoras.
2. Sopa de huevo con queso y papa – kiaušinio sriuba su sūriu ir bulve.
3. Torrejas – kepti ryžiau su kiaušiniu.
4. Pastel de fideo – makaronų apkepas
5. Habas - pupos
6. Salotos – pomidoras, svogūnas, sūris, quilquina
7. Žuvis pagaminta orkaitėje
8. Bulvės keptos grietinėlėj su sūriu
9. Ryžiai
10. Duona
11. Ryžiai su pienu
12. Keksas



Šeštadienis, nieko ypatinga. Jokių kiaušinių dažymo ar ko panašaus. Čia vyrauja tik šokoladinių kiašinių tradicija.

Sekmadienis. Irgi diena kaip diena. Savaitgalis. Buvau namuose, pakalbėjau su visais kas tik buvo on line ;) O popiet suorganizavau kiaušinių dažymą vašku savo namuose. Mano kaimynės iš apačios taip “užsikabliavo”, kad net kiaušinių pritrūko. Nuotraukos kairėj pusėj – mano dažyti kiaušiniai, dešinėj pusėj – mano kaimynių (Viviana 8 m., Daniela 17 m. ir Siusana virš 30 m.).



Jos pirmą kartą gyvenime dažė ir gavosi labai gražiai. Tiesa? ;) O tie tokie kvadratiniai kiaušiniai šalia – vaikų daryti (balionas, laikraštis, klijai, dažai).

Tai va, tokios buvo mano Velykos Bolivijoj.

DAUGIAU NUOTRAUKŲ / MAS FOTOS / MORE PHOTOS

Nr. 15. Vaikai......

Vaikai visam pasauly vienodi: dėl tų pačių dalykų pešasi, visiems reikia šilumos ir dėmesio, visi nori būti pastebėti, kiekvienas konkuruoja ir stengiasi padaryti geriau nei kitas… ir taip toliau ir panašiai.

FOTOS AQUI/ PHOTOS HERE/ NUOTRAUKOS ČIA

Trumpai tariant – mūsiškiai vaikai gyvena su savo šeimomis, savo mažuose namukuose, kur dažniausiai visi vienam kambary gamina valgyti, valgo, miega, žaidžia, daro pamokas ir pan. Mūsų rajone šeimos yra daugiavaikės – po keturis šešis ir daugiau vaikų vienoj šeimoj. Dalis vaikų gyvena su savo dėdėm, tetom, pusbroliais ir puseserėm, nes tėvai išvykę uždarbiauti į Ispaniją, Argentiną ir kitas šalis. Namai yra iš plytų, stogas skardinis, grindys cementinės. Apie kilimus, užuolaidas ir kitus aksesuarus čia nelabai pakalbėsi. Retas kuris turi. Daugelis namukų gali būti ir dviaukščiai, bet dažniausiai visi gyvena tik pirmam aukšte, nes antras dar nebaigtas statyti. O jei yra tokių namų kurie beveik kaip rūmai, su balkonais, dideliais langais, bokšteliais ir t.t. – dažniausiai nepabaigta statyti, nes pinigai iš užsienio baigėsi. Juk pasaulyje krizė…

Einant į darbą aplinkui be šunų dažnai pamatysi laisvai vaikščiojančias kiaules, paršus, vištas, avis, ožkas….

Mano dienotvarkė:

07:15 – skamba šlykštusis žadintuvas…. Laikas keltis….

07:45 – išeinu iš namų ir einu pėškom apie 7-10 min. iki trufio. Važiuoju akmenimis grįstu keliu į kalną apie 10 min. Jei mikriukas mažas (t.y. stogas žemai), tai kol pasiekiu tikslą galva su kiekviena duobe ar akmeniu patikrina stogo tvitumą. Autobusiukas/mikriukas visad būna pilnas vaikų, kurie sulipa trim aukštais viens ant kito… Pakeliui yra viena mokykla ir vienas darželis… Blogiausia jei lyja….. Fuijjjjj – kol nueinu iki darbo – būnu visa molina iki pažastų. Jau sakiau, kad mano kadaise buvę balti kedai, dabar yra nenuplaunamos oranžinės/rudai/geltonos spalvos.

08:15 – vaikai prie centro būriuojasi jau nuo aštuonių ir anksčiau. Dalis vaikų gyvena kalno kitoj pusė, tai užtrunka apie valandą kol ateina iki centro. Kiti gyvena šalia.

08:30 – prasideda užsėmimai su vaikais. Pirmą dalį padedam vaikams daryti pamokas, duodam kitokių uždavinių, užduočių, kad geriau įsisavintų ir suprastų mokykloj išmoktą medžiagą. Dešimtą valandą – priešpiečiai, kuriuos gamina vaikų mamos. Po dvi kiekviena dieną ateina. Mūsų meniu: ryžiai su pienu, pienas, api (violetinės spalvos valgomas marmalas), tochori (kažkokios kruopos kaip miltai, verdami vandeny; gaunas tokia visai valgoma maistinga buizė) su duona, o penktadieniais kakava su bandele. Tada būna antra užsiėmimų dalis – ateina viena mokytoja (pirmadieniais ir trečiadieniais) kuri mokina visokių rankdarbių, kita (ketvirtadieniais) mokina kurti ir piešti pasakas, antradieniais mes duodam veiklos, o penktadieniais visi einam i aikštelę žaisti (futbolas populiariausias žaidimas..)

12:00 – atsisveikinam su vaikais, pasilieka po 4 vaikus abiejose klasėse tvarkyti: šluoja, plauna grindis, valo stalus ir t.t.

12:30 – einam namo.

Kadangi mūsų centras yra prie kepyklos tai duona kasdien būna šviežia. Nuotraukose kur ant puodelių yra uždėtos tokios apvalios bandelės – tai yra duona. Čia tokia duona. Bandelė-batonas. Juodos duonos nė su žiburiu nerasi. Aijjj, kaip pasiilgau normalios duonos… Su saulėgrąžom arba grūdais arba su vaisiais iš IKI…

Vienu žo, visos nuotraukos iš Alto buena vista – turim 90 vaikų sąraše, dirbam dviejose klasėse, po dvi mokytojas, dažniausiai ateina po 30-35 vaikus kiekvienoj klasėj. Vaikų amžius nuo 8 iki 12 metų. Turėjom jau tėvų susirinkimą, po truputį tvarkomės.

Kitas centras, kur užsiėmimai vyksta po pietų yra prie mano namų – Ferroviario. Ten kol kas mažai vaikų, tik apie 10-15. Dirba viena mokytoja, aš kartais tik aplankau. Panaši programa. Apskritai, vaikų projektas vadinas “Lyderių formavimas”, t.y. ką jau pačioj pradžioj buvau rašiusi. Mokyti vaikus gyvenimo, t.y tokių dalykų kurie vėliau pravers jų kasdienybėj. Auklėti, kad reikia saugoti savo aplinką, šiukšles mesti į šiukšlinę, padėkoti kai ką nors gauna, gebėti apginti savo nuomonę ir t.t……

Tiek žinių.
Ate!