2011-02-18

Nr. 1. Antra pradžia

Laba diena visiems,

Primenu ir prasinešu, kad aš esu vėl Bolivijoje (Cochabamba mieste), tiesą sakant jau trys savaitės. Neįmanoma, kad nepasikartočiau – laikas labai greitai lekia. Taigi tie aštuoni mėnesiai kurie man yra numatyti..... pralėks akimirksniu. Per šį laiką kaip ir anksčiau skirsiu laiko savo nuotykių, kelionių bei įdomybių aprašymui ir žinoma..... nuotraukos. Šį kartą kol kas nedaug, bet po pirmos didesnės išvykos, nuotraukų netrūks kaip visada, tikiuosi patiks ;) Vėl rinksim geriausias dar vienai parodai ;)

Tradicinė nuotrauka prie Alalay ežero

Svečiai kaip jau ne kartą esu minėjusi yra laukiami. Pabūsiu pačia geriausia gide, kokią tik kada esate turėję ;) Rekomendacijų sąrašą atsiųsiu pagal pageidavimą (kolonijinė architektūra, antropologija ir dinozaurai, Andų kalnai, Amazonės tropikai, kulinarija, gamtos įdomybės ir pan.....)

(Pirmam įraše iškart atsiprašau už būsimas gramatines klaidas. Iš skubėjimo....)

Na o dabar apie viską nuo pradžių.


Priešistorė.

Bolivijoje savanoriavau 2009 m. nuo sausio iki gruodžio mėn. Patiko, daug iššūkių, kartais tikrai nebuvo lengva, reikėjo prisitaikyti prie daugybės neįprastų, kartais net ir nemalonių dalykų. Na bet žinoma, patirtis neįkainojama. Turint laiko ir noro, galima kartais pavartyti mano ankstesnius įrašus ČIA.

Nuotraukos ČIA.

Tais pačiais metais atvažiavo draugė Asta, kuri pasiliko savanoriauti man išvažiavus. Astą pakeitė Margarita (provincijos miestelyje Vacas), kurios pakeisti jau atvažiavo dar viena mergina Sigita. Kas kitas?!


Pereinamasis laikotarpis.

Šiais metais savanoriauti atvykau pagal Europos Sąjungos programos Europos savanorių tarnyba remiamą projektą, kuriame 7 savanoriai iš Lietuvos, Italijos ir Estijos savanoriausime Bolivijoje ir viena mergina Peru.

Pasirodo savanorystės virusas užkrečiamas ;) Tad jei yra dar norinčių/mąstančių – drąsiai rašykit, ką nors surasim, patarsim, padėsim ;)


Kelionė.

Skrydis buvo nesudėtingas: Vilnius – Frankfurtas - Madridas, kur praleidau beveik tris intensyvias dienas. Po Madridą pasivaikščiojau, labai gerai jaučiausi, lyg visai savam mieste :) Keista, anksčiau Madridas man taip labai nepatikdavo :) matyt jau prisijaukinau. Mano tradicinis pasivaikščiojimo kelias yra nuo Moncloa iki Retiro. Vasarą žinoma aplankant visas rožių alėjas pakeliui. Šį kartą labiau orientavausi į kavines ir galerijas. Pažiūrėjau filmą „Tambien la lluvia – gal ir i Lietuvą kada atveš – filmuota Cochabamboj, ten kur gyvenu ;) Rekomenduoju ;) Galima bandyti parsisiųsti. Buvau susitikusi su seniai nematytais draugais: kas susilaukė vaikelio, kas ruošiasi vesti, kas svarsto egzistencijos klausimus... Žodžiu įdomu kaip visada ;)

Likusi kelionės dalis Madridas - Santa Cruz - Cochabamba praėjo sėkmingai, netgi ilgojo skrydžio metu sėdėjau business class patogesnėje kėdėje. Oro uoste mane pasitiko, taigi savo naujuosius namus pasiekiau be vargo.


Dabartis.

Už visus vargus praėjusiais metais, dabar esu apdovanota – beveik visos išlaidos padengtos, plius gyvename super gražiame, tvarkingame ir saugiame name. Namas pas mus kaip rūmai :) Daug erdvės, mano kambarys ne tik kad turi atskira WC, bet dar ir tokį prieškambarį turi, kuriame yra stalas su kėdėm. Žodžiu čia laikau kompiuterį, vos ne kaip darbo kambarys gavosi. Nieko bendro su mano senuoju kvartalu, kur karaliavo akiplėšos šunys, dulkės ir akmenai. Dabar jokių problemų dėl vandens, yra kiek nori (šalto ir karšto), nereikia užpildyti bačkos kas antrą trečią dieną. Kiekvienas savanoris turime po atskirą kambarį, plius valgomasis kaip salė su dideliu apvaliu stalu, virtuvė, kur yra dujinė su ¡veikiančia! orkaite, taip pat turime kiemą su medžiais, pjaunama žole ir kasdien cirpaujančiais paukštukais. Nors mano fotiko zumas geras, bet paukščiams, deja, nepakankamas..... Ot gražių galėčiau prifotografuoti :)


Įėjimas į mūsų namą.


Mūsų virtuvė

Sankryža kur stabdom mikriuką (trufi) vežantį mus į darbą.

Tik atvykusi į Cochabambą, jaučiausi lyg paskutinį kartą buvau buvus prieš savaitę. Labai savas miestas pasirodė, nors gyvenu visai kitam rajone. Dabar dar ne citrusų metas, o visokių kitokių vaisių: mango, persikai, chirimoya ir pan... Jau naudoju savo sulčiaspaudę beveik kasdien, pačią pirmą dieną įsigijau :)

Pirmas dvi dienas bėgau iš vietos į vietą, juk smalsu vėl visus pamatyti, vietas aplankyti ir pan. Pirmą savaitę kasdien nustebindavau vis daugiau žmonių. Tie kurie nežinojo, kad atvažiuoju, negali patikėti mane pamatę, suakmenėja minutei, ir vadina Milagros (išvertus iš ispanų k. reiškia stebuklas, bet gali būti ir vardas). Ne ne, sakau, mano vardas Milisenta :D Šiaip, aišku, visi džiaugiasi, sveikina sugrįžus.

Per metus nors ir nelabai kas pasikeitė, bet vienas pasodintas augalėlis tikrai išaugo! Pristatau - avokadas!!!

Buvo 2009 m. gruodį...

...yra 2011 m. vasarį.

Vieną savaitgalį jau spėjau ir skautų stovykloj sudalyvauti, tai kaip visada viskas labai intensyviai, šiek tiek nudegiau (kaip ir priklauso būnant saulėj 2600 metrų virš jūros lygio be apsauginio kremo nuo saulės, kuris buvo saugiai padėtas ant lentynos namuose), tamsoje išsidrėbiau ant akmenų ir rastų, tai dabar pilna mėlynių ant kojų.

Bolivijos skautų grupės "Aleman" vyresnieji skautai (pilotės ir roveriai).

Lietuviškus laikraščius nelabai skaitau, kartais pavartau kokį vieną kitą, vien apie Egiptą įdomu paskaityt. Žiūrėsim kas čia iš viso to išeis. Visgi tai Egiptas... Arabų kraštas.

Nors pas mus tai irgi ne ką geriau. Visą savaitę transporto streikas, žmonės blokuoja kelius.

Priežasčių ne viena, čia tiesiog grandininė reakcija:

* Prieš Naujus metus buvo pabrangintas benzinas (nes Bolivijoj jis pigus ir kitos šalys kontrabanda daug išsiveža), todėl visa ko kainos stipriai šoktelėjo, tačiau žmonės aktyviai pradėjo priešintis. Taigi benzino kaina grįžo į seną vietą, tačiau visi kiti produktai taip ir liko pabrangę. Taigi Bolivijoje jaučiamas cukraus stygius (neklauskit kodėl), cukraus tiesiog nėra niekur pirkti. Žmonės dienomis stovi kilometrinėse eilėse, kad gautų nusipirkti cukraus (jo čia suvartojama daug...). Mes dar šiek tiek turim iš šen bei ten, bet jau irgi baiginėjas. Gal kas norite atsiųsti?? Labai lauktume ;)

* Pabaigus cukraus temą, ateina pieno eilė – kadangi pienas pabrango, tai ir gamintojai nori, kad supirkimo kaina būtų aukštesnė, todėl blokuoja pagrindinį kelią – tą, kuriuo važiuojame į darbą. Taigi negali planuoti laiko, vietoj pusvalandžio kelionėj į darbą ar į namus gali užtrukti ir porą valandų.

* Pabaigus pieno temą, prasideda transporto klausimas – 50 bolivijos centų (maždaug 25 lietuviškais centais) pabrango pravažiavimo mieste kaina. Taigi žmonės pradėjo blokuoti visus kelius (ne tik pagrindinį, kuriuo važiuojam į darbą), kaip protesto išraiška. Na, o transportistai streikuoja, nes..... nežinau, tiesiog streikuoja ir tiek. Tas tęsiasi jau savaitę. Manoma, kad pirmadienį ir toliau bus žygiuojama gatvėmis ir protestuojama.

Miestas beveik tuščias.

Trečiadienį buvo vasario 16 d. – Lietuvos Nepriklausomybė. Viena diena pavėluotai, bet vis tiek pagaminau tinginį ir pavaišinau kolegas. Jaučiuosi pareigą atlikusi ;)

Visiems jau buvau pasigyrus, kad šoksiu karnavale, taigi savo dideliam liūdesiui turiu pranešti, kad Oruro karnavale nešoksiu ir todėl esu pikta kaip širšė. Mano grupė nusprendė nešokti, nes brangiai kainuoja, plius naktį reikia šokti, kai šalta ir pan..... Tai iš pasiutimo net nevažiuosiu i Oruro, ką nors kita tomis dienomis nuveiksiu :) Generuoju planą – važiuoti i Santa Cruz ir Chiquitos regioną. Žiūrėsim kaip išeis ;)


Darbas.

Smulkiau apie darbą. 11 km. nuo Cochabambos miesto yra Quillaqollo priemiestis, kuriame ir įsikūrusi mūsų biblioteka, kurioje darbuosimės. Aš dirbsiu bibliotekoje su sunkiai besimokančiais vaikais, kuriems padėsiu geriau išmokti skaityti, skaičiuoti ir pan. Italas Fabio dirbs kaip informatikos mokytojas – t.y. turės vaikų grupes, kuriuos mokys nuo pagrindų dirbti kompiuteriu. Kol kas turime penkis kompiuterius, bet iki kovo turėtume gauti dar penkis. Este Pille Riin mokys anglų kalbos. Daugiausia vaikus, gal sudarys ir vieną grupę suaugusiems. Žiūrėsim pagal poreikį. Šalia viso to, turime patvirtintą projektą – moterys kritinėse situacijose (skurdas, prievarta ir pan.). Todėl taip pat šalia vaikų dirbsime ir su jų mamomis. Aš tikiuosi ir su vyresniais broliais bei seserimis bibliotekoje (nes mūsų vaikai bus iš šešiametės mokyklos). Čia kol kas tokie planai – po poros mėnesių parašysiu kaip realiai viskas vyksta.

Aš, Fabio ir Pille Riin, Cochabamba fone

Taigi per šias kelias savaites išvadavom biblioteką iš kalnų dulkių, sujungėm kompiuterius, suvedinėjam knygas į sistemą, planuojam darbus, pirmadienį jau eisim susipažinti su vaikais ir greičiausiai kitą savaitę jau pradėsime užsiėmimus.

Prieš tai...

...po to.

Mūsų temos pagal mėnesius:

· Vasaris – kultūrinis identitetas;

· Kovas – lyderystė;

· Balandis – šeima, žmogaus teisės, lygybė;

· Gegužė – sveikata;

· Birželis – gamtos apsauga;

· Liepa – žiemos atostogos (planavimas, vertinimas);

· Rugpjūtis – vienybė kultūrų įvairovėje (tėvynė, religija...);

· Rugsėjis – žmogiškos vertybės (solidarumas, draugystė, pagarba, taika, teisybė).

Jei turite kokių minčių ar idėjų – visada prašome pasidalinti ;)


Na, o mano dienos grafikas maždaug toks (kai nėra transporto streiko):

  • 9.00 keliuosi ir gaudau jei kas yra ant skype :) Pas jus kaip tik būna apie 15-16 val. Gal kada susiderinsim? ;)
  • 11.30 išeinam
  • 12.15-13.00 gestų kalba (viena savanorė bus kurčioji, taigi mokomės gestų kalbos, kad galėtume susikalbėti)
  • 14.00-18.00 darbas Quillacollo (bibliotekoje)
  • 18.45-19.45 ispanų kalba (noriu išmokti kalbėti taisyklingai)
  • 20.00-21.30 jei nelyja – šokiai (kaip ir praėjusiais metais taip ir šiemet tęsiu chapaqueada šokio grupėje, nors šiemet galvoju dar vieną šokį išmokt, bet čia vėliau)
  • 22.00-22.30 grįžtu namo

Na bet po mėnesio grafikas šiek tiek koreguosis (nebebus kalbų pamokų), todėl galėsiu šiek tiek kitaip laiką planuotis ;)


Na ką gi. Pirmąjį trijų lapų įrašą baigiu. Kiti bus trumpesni, pažadu ;)


Cukrus, šokoladas ir šiaip atvirutės yra laukiami adresu:

Milisenta Miseviciute

Fe y Alegría

Av. Final Villavicencio

(Centro de Formación P.V. Blajot)

Cochabamba

Bolivia

Dėl visa ko, mano telefono numeris +591 67417523.


Milisenta

4 komentarai:

astanita rašė...

labai gražios nuotraukos.. saulėta 2037 liepos 3-oji.. visada sakiau kad mūsų laukia šviesi ateitis :D

carolina rašė...

NO entiendo ni una palabra, pero parece que esta segunda etapa en Bolivia es diferente por muchos motivos... se te nota distinta.
Qué la disfrutes muuuucho, amiga!!
Esta vez, no me la perderé ;)

Milisenta rašė...

Taip taip, tikrai šviesi :)
Tik šiomis dienomis lyja daugiau nei paprastai. Tokia keistai šalta lietuviška vasara :)

Milisenta rašė...

Hmmmm..... q interesante - porque te parece q esa etapa va a estar diferente? Porque distincta? Porfis, comparte tus intuiciones :)