26. Birželis

Portales CBBA – Simon I. Patiño namas mieste (ten kur Pairumani, tai kitas – užmiesčio namas).

NUOTRAUKOS ČIA / FOTOS AQUÍ / PHOTOS HERE
Dėl viso šito kiaulių gripo bumo daugelis žmonių vaikšto su tais daiktais ant burnos (kaip gydytojai, neatsimenu kaip vadinas). Tai buvo labai keista, kai mūsų gidas buvo su tuo daiktu, o mums irgi reikėjo užsidėti. Nelabai malonus jausmas. Na bet ką padarysi. Tokios jau taisyklės. Dabar daugelis įstaigų, kurių darbuotojai turi kontaktą su žmonėmis iš išorės – dirba su tais daiktais ant veido.
Gražus namas, gražus sodas, geras gidas. Daug įdomių dalykų papasakojo. Bet aš jūsų tikrai nevarginsiu istoriniais išvedžiojimais. Kas nori, tegu atvažiuoja ir viską išgirs pats.

Šeštadienio rytas Pairumani

Pirmą kartą kai buvau Pairumani – Simon I. Patiño namuose – mums nepavyko apžiūrėti namo, nes kaip tik jau uždarė. Todėl vaikščiojom tik po parką ir apylinkes. Šį kartą atvažiavom laiku, tai apžiūrėjom namą ir sodą aplink namą. Gražu, žalia, vanduo. Turi viską, ko trūksta mieste.


Vienas savaitgalis Liriuni karštųjų versmių baseine.

NUOTRAUKOS ČIA / FOTOS AQUÍ / PHOTOS HERE
Karštosios versmės, kitaip tariant šilto vandens baseinas kalnuose. Gėris. Po ilgo ilgo laiko pirmą kartą valgiau dešreles keptas ant laužo, bolivietiškos bulvės sudegė ir miegojau palapinėj. Gėris! Nors dabar ir ne vasara, kai saulė nusileidžia tai būna ne tik vėsu, bet netgi ir šalta. Bet nieko tokio. Grynas oras į sveikata. Buvau peršalus anksčiau, pabuvus gamtoj peršalimas dingo kaip dūmas :)
Vietoj 35 min. kelio mes pasiklydom ir turėjom 3 valandų naktinę kelionę automobiliu po kalnus. Galų gale kai jau galvojom statyti palapinę ant bet kurios sankryžos prieš mus išdygo užrašas – maudyklės Liriuni. Kažkokiu mistiniu būdu po ilgų klajonių iš visų milijonų kalnų kelių kelelių pataikėm į teisingą kelią. Taigi jau pirma nakvynė buvo prie maudyklių.


Šeštadienio popietė Qollqas (sandėliai iš inkų laikų) Cotapachi

NUOTRAUKOS ČIA / FOTOS AQUÍ / PHOTOS HERE
Aimara naujųjų metų šventimas turėjo vykti šioj vietovėj, todėl dieną sugalvojom išžvalgyti vietą, kad žinotumėm kas ir kaip. Realybėj nuvykus į vieta vidury tuščių laukų, be jokių gyvybės ženklų buvo pastatyti tie namukai – inkų laikų sandėlių prototipas. Graži vieta pasivaikščiot, apsidairyti, bet naujų metų čia nebegrįžom švęsti, o nuvažiavom į Incaracay, kur tikrai kiekvienais metais būna švenčiami nauji metai.


Kitas savaitgalis Incaracay – aimara Naujieji 5527 metai per saulėgrįžos naktį iš birželio 20 į 21.

NUOTRAUKOS ČIA / FOTOS AQUÍ / PHOTOS HERE
Aimara yra vietinių indėnų grupė, kurie metus skaičiuoja pagal inkų kalendorių. Visų jų tradicijų nežinau, bet pagrindiniai du elementai – 21 dienos rytą prieš patekant saulei paaukoja lamą ir tekant saulei iškelia rankas į saulę, kad pasisemtų energijos. Taigi žinokit, aš jau gerai pakrauta ;)
20 dienos vakarą išsiruošėm į Incaracay – iš inkų laikų išlikusi vieta, kur švęsdavo naujus metus, pasitikdavo saulę ir t.t. Kelionė velgi su nuotykiais. Vieta maždaug valanda kelio nuo CBBA, bet vienoj vietoj pradedi kilti į kalną, o kelias vis nesibaigia. Kadangi buvo daugiau mašinų, tai mes drąsiai sekėm iš paskos. Vienoj vietoj vienas trufis sustojo ir pradėjo laipinti lauk žmonės vidury niekur. Na mes tik nusistebėjom ir sekėm kitą mašiną iš paskos. Kol galų gale ji sustojo irgi vidury neąišku kur ir sako “Ne, Incaracay jau pravažiavot, čia apačioj. Aš atvažiavau malkų pasirinkt”. Taip ir likom išsižioję…. Na ką, gerai kad nedaug buvom nuvažiavę, grįžom į tą vieta kur trufis išlaipino žmones ir pradėjom dairytis tamsoje. Galų gale pamatėm keletą laužų, išgirdom žmonių balsus.
Pagaliau. Atvykom. Na ką, reikia įsikurti. Tamsu nors į akį durk. Nieko nesimato. Kaip tik aplinkui vaikščiojo policija. Kadangi aš užsienietė, greit atkreipia dėmesį, tai labai geranoriškai mums aprodė vietovę, kur vyks ryte ceremonija, kurioj uoloj aukos lamą, kur galima statytis palapinę ir t.t. Kartais naudinga būti užsieniete vidury niekur :)
Vėlgi dešrelės, šįkart bolivietiškos bulvės nesudegė ir buvo ypač skanu su sviestu ir sūriu. Kėlėmės apie 4-5 val. ryto, kad nepražiopsotumėm ceremonijos. Kada paaukojo lamą, tiksliau keturias lamas, ne nesupratom, tik vėliau jau matėm nudirtą kailį, verdamą mėsa ir visur pritaškyta kraujo. Viena kolegė buvo pernelyg arti ir kaip pagal tradiciją pradėjo taškyti lamos kraują (su visais viduriais ir t.t.) tai visą kolegės nugarą aptaškė. Fuijjjj. Na bet sako, kad čia reikšia palaiminimą, sėkmę visiems metams. Vaje. Kad tik daugiau tos sėkmės. Gerai kad vėliau tas kraujo dėmes pavyko išskalbti.
Mometas kaip patekėjo saulė tikrai buvo įspūdingas ir labai gražus. Kai jau visi iškėlė rankas turoutį keistokas toks energijos gavimo būdas. Bet kad gražu tai faktas.
Žodžiu, nauji metai “atšvęsti”.


Joninės bolivietiškai.

NUOTRAUKOS ČIA / FOTOS AQUÍ / PHOTOS HERE
Daug dūmų. Košmaras!!!!!!!!
Joninės čia irgi švenčiamos su laužais. Tik viena problemėlė – jie degina viską kas por ranka: padangos, plastikas, seni batai, rūbai, šiukšlės ir t.t. Tikroviškas anekdotas. Paskutinio susitikimo su vaikais prieš atostogas metu, paskutinį kartą liepėme priminti:
- Taigi, vaikai, ko mes nedeginsime per Jonines? – klausia mokytoja.
- Nedeginsime padangų, plastmasės, šiukšlių.... – atsako vaikai choru.
- Teisingai, taip pat nedeginsime batų, rubų... Sutariam? – primena ir pasitikslina mokytoja.
- A.... tai tada deginsim tik žolę!!! – atsako vaikai.
Na kaip jums tokia realybė?.......
Kitą dieną po Joninių visas dangus būna apsiniaukęs, bet ne nuo debesų, o nuo dūmų… Toks dangus laikosi 2-3 dienas. Per Jonines geriau laikyti langus uždarytus, kad neturėtum paskui visą mėnesį dūmų kvapo.


Tropikai

NUOTRAUKOS ČIA / FOTOS AQUÍ / PHOTOS HERE
Pagaliau nusileidau nuo kalnų!!!!! Mes Lietuvoje tik ir svajojam apie kalnus, kaip gražu, nuostabu, nepakartojama, tolima, nepasiekiama, reikalauja iššūkių ir t.t. ir pan. Na aš jau pagyvenus pusę metų tuose kalnuose grįšiu visa patenkinta į jūros lygį. Nes tuose nuostabiuose ir gražiuose kalnuose beveik nėra medžių, maža augalų įvairovė, apie gėles gali ir negalvoti. Visur aplinkui augalai su spygliais, kieti, atšiaurūs… Kai sužinojau, kad liepos pirmą savaitę galiu turėti atostogas, tai tik ir galvojau apie tropikus. Pasirodo nuo CBBA tik 3-4 valandų kelias ir iš šitų dulkių galiu atsidurti nuostabioje žalumoje ir normalioje šilumoje (o ne kepinančioje saulėje). Chapare – Bolivijos tropikai ir džiunglės.
Buvau tik dvi dienas. Bet pirmai pažinčiai pats tas. Dabar žinau kur ir ko noriu. Ir tik atsiradus laisvoms kelioms dienoms – trauksiu tenai. Medžiai, žolė, gėlės, augalai, vabalai, gyvybe, vanduo, upės, lietus. Tas dvi dienas mano oda atsigavo. Nes Nuo pat mano atvykimo į Bolivija oda labia išsausėjo. Be kremų neįmanoma išbūti nei vienos dienos. O tropikuose nereikėjo net vazelino lūpoms. Maudžiausi upėje! Krykštavau kaip vaikas. Vanduo šiltutėlis. Viskas visai panašu į Lietuvą. Kadangi čia dabar žiema, tai nėra nerealaus, nepakeliamo karščio ir drėgmės. Galiu teikti, kad žiema Bolivijos tropikuose, kaip vasara Lietuvoje. Turint omeny kad čia truputį daugiau drėgmės, medžiai didesni, mūsų kambariniai augalai čia auga pakelėse ir dideli. Tas dvi dienas, labai priminė Lietuva. Ir uodai, kaip Lietuvoj prie upės. Grįžau gerokai sukandžiota (kaip po skautų stovyklos Lietuvoje). Bet nieko tokio. Baisios maliarijos čia nėra ir nebūna. O ta kita liga – dengue (lietuviškai dengė), kuri visus gąsdino visą pirmąjį pasumetį jau nebebaisi. Visų pirma beveik nebėra (dabar netinkamas laikotarpis), o visų antra, jau yra vaistai ir todėl dengue nebepavojinga.
Taigi grįžau sveika gyva, nėra ko jaudintis ir nerimauti.
Gyvačių nemačiau, krokodilą tik uždarytą orchidėjų sode. Medžiuose laisvai gyvena beždžionės ir papūgos.
Tai va.

REKLAMA

Kas norėtų savanoriauti parke, kur galima dirbti beždžionių, papūgų arba pumų prižiūrėtoju?
Čia yra galimybė.
Min. reikia būti dvi savaites – kaina 1100 bs. plius maistas. Galima būti kiek tik širdis geidžia. Labai įdomu. Aš jau galvoju, kad pasibaigus mokslo metams, prieš man grįžtant į Lietuvą – pasinaudoti šia galimybe. Tik aišku dar turiu sugalvoti iš kokių pinigų. Nes grįžus tai juk oru gyva irgi nebūsiu…. Na bet ka nors sugalvosiu.

Daugiau informacijos ČIA

Taigi. Susidomėjusiems, prašom kreiptis į mane dėl smulkesnės informacijos.

Reklamos pabaiga.


Birželio mėnesio apžvalgos pabaiga. Taškas.