Nr. 11. Karnavalas!!!

Na ir nesiseka man su laiku. Kai buvau pirmą kartą Oruro mieste nesugebėjau rasti laiko aprašyti kelionei. Na galvoju tiek to – atsigriebsiu po karnavalo. Bet ka, jau savaitė praejo nuo karnavalo ir niekaip neprisėdu, Todėl truputi padrikai, bet bendrais bruožais gal šį tą pagausit.

Visų pirma - Oruro yra aukštai. Aukščiau nei Cochabamba. Bet pakeliui yra išvis vienas taškas aukščiausias kur tik aš esu buvus. Beveik 4500 m. virš jūros lygio !!!!! Ir žinokit viskas labai gerai. Nesvaigo galva, nepykino ir šiaip viskas gerai. Tik bėgioti nepatartina :D Visą kelionę mano ir bendrakeleivių žandai buvo išsipūtę - todėl kad visą kelionę kramtėm kokos lapelius. Kad pagerintų kvėpavimą ir pan. Bet realiai aš nieko tokio ypatingo nejaučiau. Kokos kramtymas daugiau tradicijos reikalas. O man - atrakcija ;) Aišku kai ilgiau palaikai už žando - tai jauti taip aptirpsta truputi, geras anesteziatikas. Sako ant žaizdų deda, nes numalšina skausmą.



Daugelis jau turbūt matėt nuotraukas (http://picasaweb.google.com/milisentam), tokios spalvotos, įdomios ir visokios kitokios. Apie viską iš pradžių.
Citata iš enciklopedijos: „Didžiausio turistų dėmesio sulaukia Oruro karnavalas – vienas didžiausių metinių kultūros renginių Bolivijoje. Tai per kelis šimtmečius susiformavusi šventė, kurioje susipina pagoniškos ir krikščioniškos tradicijos. Vienas svarbiausių šios šventės akcentų – šokiai (Diablada, Morenada, Caporales, Llamerada, Incas ir kiti). 2001 m. UNESCO įtraukė Oruro karnavalą į žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrus“. Taigi, galit įsivaizduoti, kad šitas reikalas tikrai vertas dėmesio.



Į karnavalą važiavau su vieno bendradarbio šeima. Trumpai supažindinu, kad būtų aišku kas prie ko.

Mano bendradarbis – Cayo (šoka morenada), jo žmona Carmen, dukrytė Jaelita ir Cayo tėtis už nugaros, kur nesimato.


Cayo sesuo – Ruth (šoka antawara ir caporales)


Carmen brolis – Edson


Carmen sesuo – Bari ir Cayo mama – Ruth



Pagrindiniai geri dalykai kuriuos apturėjau kanavalo metu, ko šiaip ne kiekvienam pavyksta gauti ;)

• Mūsų vietos iš kur stebėjom karnavalą buvo vienoje iš centrinių aikščių. Iš viso yra trys geriausios vietos stebėti karnavalą, tai mūsų vietos buvo vienoje iš jų. Kuo čia ypatinga? Čia šokėjai atiduoda daugiausiai energijos, būna įvairios choreografinės figūros ir šiaip yra daugiau vietos. Nes kai kurios gatvės yra labai siauros ir nelabai gerai matosi...

• Fotografavau pačiam prieky – kadangi mano bendradarbio šeima gana gerai žinoma mieste, tai mane pravedė į patį priekį kur spaudos atstovai fotografavo. Žodžiu, geriau jau nereik nieko norėti. O kadangi matė kad aš užsienietė, tai iš manęs paėmė du intereviu. Klausė ką čia veikiu, ar patinką karnaval;as ir t.t. Šablonas. Bet nežinau iį kur. Vienas bivo iš raio, kitas iš televizijos. Bet vien faktas – mato kad užsienietė, tai ir klausinėja.

• Dalyvavau rūbų siuvime – kadangi Carmen su seserimis siuvo karnavalo drabužius, turėjau galimybę prisidėti savo rankomis. Įsivaizduokit – pačią karnavalo dieną – klijavom detales ant likusių rūbų., nes ne viskas dar buvo paboagta. Viskas rankų darbas. Rūbai kasmet karnavalui siuvami iš naujo. Kasmet šokama su kitais (ne tais pačiais) rūbais. Viskas tankų darbo. Visi blizgučiai, detalės ir t.t.



• Įėjau į bažnyčią – šeštadienis – karnavalo piligrimas. Kitaip tariant – visi šokėjai šoka ne šiaips sau, kad linsma – bet todėl kad tai yra jų intencija ir dovana Mergelei Marijai. Žinot kad Pietų Amerikoj, Švč. M. Marija turi ypatingos svarbos žmonėms., Taigi, karnavalas – šai Marijos šventė. Visi šokėjai po 4 valandų kelio – savo šokį užbaigia bažnyčioje prieš Švč. M. Marijos paveikslą (maždaug taip, jei šoktų gedo prospekte, pakiltų piles gatve ir visi ant kelių šokio kelionę baigtų priešais Aušros varų Marijos paveikslą). Kiekvienas šokėjas duoda pažadą šokti Marijai tris metus. Visi oruriečiai giliai tuo tiki ir matosi iš emocijų kaip jiems tai svarbu. Šokėjai iš kitų miestų įvairiau. Ne visi aišku yra ir katalikai. Bet bendra intencija ir idėja yra tokia.





• Padovanojo llama – vienos pertraukėlės metu užkalbinom viena šokėją, kuri šoka llamerada – lamų šokis. Todėl vienoj ranoj turi lamą, o kitoj – įrankų kuriuo gaudo lamas (beveik kaip ragatkė, tik tiek kad iš virvės). Aš fotografavau, mums aiškino kas kąč reikškia, kiek metų ir kodėl šoka ir t.t. Tada ji man padovanojo savo lamą. Kalbinau šeštadienį (karnavalo piligrimo dieną), tai ji sakė, kad jei susitiksim toj pačioj vietoj sekmadienį (karnavalo antra diena) – ji padovanos man lamą, net ta diena yra dovanų. Ir ką jūs sau galvojat. Kita dieną – laukiu aš jos ir ji iš tikrųjų, mus atpažino ir man padovanojo savo lamą. Ji dabar pas mane kambary. O atsisveikinant mano kompanjonui padovanojo „ragatkę“, kurią man garbingai perleido ;) Taigi „ragatkė“ guli šalia lamos mano kambary. Pats geriausias uvenyras kokį tik galėjau įsivaiduotio. Kaip jums tai patinka? ;)



• Ėjau šalia šokėjų – kadangi Ruth, mano bendradarbio sesuo šoko Caporales, antrą diena nusprendžiau ją lydėti šokėjų kelyje. T.y. Buvau kaip pagalbinis asmuo (vandeniui paduto ir kitokiai pagalbai) ir ėjau visas 4 val. šalia šokėjų. Mačiau žmonių reiakciją, ovaciją, galėjau jausti skirtumą kaip linksminasi žmonės skirtingose miesto vietose. Kaip jaučiaisi šokėjai, kaip jie visai nesimuliuoja! (kas mane tikrai nustebino). Visą laiką eina šokio žingsneiliu ir šypsosi. Įdomi patritis.

Taigi, trumpai patys svrabiausi dalykėliai čia. O dabar pereinu prie pačių šokių, rūbų ir visų kitų reikšmių. Nes čia nieko nėra veltui. Viskas turi savo prasmę. Žinoma nesistebėkit, sakiau kad viskas Marijai, o čia pina velnių ir kitokių pabaisų. Šioje šventėje yra ypatingai sumišę krikščionybė ir pagonybė. Kitaip tariant – šokiai atėję iš senų seniausių laikų ir turi savas reikšmes. Tačiau šokama ir viskas karnavale daroma Marijai. Na maždaug kaip Joninės/Rasos šventė Lietivoj. Sunku atskirti kiek tai krikščionybė, kiek pagonybė.

Šokių yra minimum koks dvidešimt. Ir nėra taip kad: polka, polka su ragučiais, polka rateliu ir polka bitute. Šokiai labai stipriai skiriasi tarp savės. Bolivija didelė šalis, o jos kultūros paveldas dar didesnis.

Aišku galit iš You Tube parsisiusti ir pažiūrėti kokį tik nori šokį gražiai, video klipe ar pan. Bet aš pagalvojau, kad geriau prasteneės kokybės, bet video iš tos vietos kur aš buvau ir tiksliai ką aš mačiau.


Diablada – velnių šokis







Veikėjai:
• angelas,
• grifas (condor),
• diablos (velniai su ragais, išsprogusiom akim) – atlieka sudėtingesnes figūras, šokio kompozicijas,
• Liuciferis – šoka vyresnio amžiaus, didesnis nei diablo.
• chinasupay – velnio žmona – merginos trumpais sijonėliais ;) Vaizduoja čiolitas (cholitas), tik tiek kad sijonai yra gerokai turmpesni nei tikrųjų čiolitų (čia tos moteriškės su dviem kasom, kur jau milijonus nuotraukų rodžiau).
Galima sakyti kad tai pagrindinis karnavalo šokis. Kaip pamačiau primą kartą per repeticijas galvojau – siaubas – jie taip visą kelią ir šokinėja. Nes ritmas yra toks, kad jie visą laiką turi strykinėti. Tada dar buvo be kaukių, paprastai. Bet paskui pamačiau – tobas – jie tai šokinėja ohohoho! Taigi diablada su tobas palyginti dar nieko ;)




Morenada







Tai šokis zaizduojantys konkistos laikotarpį, kai vergua atvežė iš Afrikos kad dirbtų vynuogių plantacijose. Morenados šokėjų apranga simbolizuoja indą, kur vergai dėdavo vynuoges. Todėl yra tokie stori, kaip kubilai.
Veikėjai:
• vergai – su barškučiu
• prižiūrėtojas – su botagu
• chinas morenas – vergės (su ilgais sijonais)
• figuras – jaunesnės, mini sijonai.
Jau šito šokio tai prisižiūrėjau į valias. Laaaaabai daug žmonių jį šoka. Gan nesudėtingas ir lėtas.




Caporales







Caporales – tai ispanai gimę kolonijose. Vyrai (su barškučiais ant kojų) simbolizuoja ispanų kareivius. Turi skrybėlę kairėje rankoje ir botagą dešinėje. Merginos su mini sijonėliais. Šiaip apie šio šokio reikšmę daug nekalbama, nors yra ypatingai populiarus. Šoka jaunesni, nes reikalauja fizinio pasirengimo. Kai visi šoka – merginos judina savo sijonus, o vaikinai šokdami ritmingai barška – įspūdis lieka didelis.




Tinkus





Šokis iš Potosi vaizduoja ritualinę kovą tarp dviejų skirtingų grupių, kur vyrai mušasi tik kumščiais be jokių taisyklių. Nėra tikslo nei gintis, nei gudrauti, tik pulti ir kovoti kumščiais. Tradiciškasi kodžva visada vykdavo iki vieno iš priešininkų mirties. Žodis „tinku“ kečua kalba reiškia „susitikimas“. Tai andų gyventojų tradicija gyvavusi dar prieš europiečiams įžengiant į pietų Ameriką.




I dalies pabaiga......