Nr. 14. Klausimai – atsakymai

Mieli skaitytojai, nenoriu įkyrėti savo sugalvotomis temomis, tai nusprendžiau atkreipti didesnį dėmesį į skaitytojų norus, taigi – rengių klausimų - atsakymų šou. Kur jūs galite užduoti jus dominančius klausimus į kurius bandysiu atsakyti kuo greičiau. Geriausio klausimo autoriui – atvirutė tiesiai iš Bolivijos :D Vertinimo kriterijus – kitų skaitytojų komentarai. Sutariam? ;)
Pradžiai – atskymai į kelių nuolatinių skaitytojų užduotus klausimus ;)

Skaitytoja iš Klaipėdos

Kaip gyveni?
Gyvenu labai gerai. Kaip visada vienu metu darau daugiau darbų nei derėtų. Bet turbūt mano utopija – neskubėti gyventi – sunkiai įgyvendinama. Nebent kai būsiu 88 metų bobutė, sėdėsiu ant suoliuko savo sode po obelim ir gėrėsiuos gėlėmis, kurias sodins ir tvarkys mano sodininkas.... Na bet iki tų laikų dar reikia nugyventi nemažą amželį....
Taigi gyvenu intensyviai.

Kaip tu jautiesi?
Dažnai jaučiuosiai nejaukiai kai svečiuose prikrauna didžiulę lėkštę maisto ir nemandagu atsisakyti. Blogiausia, jei būna kas nors keisto ir nelabai malonaus kvapo (virtas liežuvis, žarnos....), o valgyti vis tiek reikia.
Nejauku, kai įlipus į trufį pradeda į mane spoksoti ir visą kelią žiūri nenuleisdamas akių. Vieną kartą pasakiau „atsiprašau, gal galite į mane nežiūrėti“, tai puolė atsiprašinėti, aiškintis kad ne iš blogos valios. Tarsi aš turėčiau pasijusti kalta, kad paprašiau į mane nežiūrėti. Nors spoksojau tai ne aš.
Nejauku būnai, kai kaip nors nepagalvojus pajuokauju... Vieną kartą kalbėjom apie sūrius (ožkos, pelėsiniai, bri...). Vienas bendradarbis sako „aš mačiau per televizorių kad kažkur gamina sūrius su kirminais ir valgo kažkokios ypatingos šventės proga“. Aš sakau „nesamonė, negali būti. Tokius sūrius gali valgyti nebent kur nors kokie nors indėnai amazonės džiunglėse“. Ups................................................................ ilga pauzė. Didžioji dauguma Bolivijos gyventojų indėnai. Mano bendradarbių šaknys irgi indėniškos. Dauguma jau maišyto kraujo, metisai, bet vis tiek... Žodžiu prasižiojau ne vietoj, ne laiku ir netinkamoj šaly..
Jaučiuosi ypatingai nejaukiai, kad čia su savo ispanų kalba išmokta Ispanijoj esu pakankamai nemandagi ir įžūli. Išsireiškimai kuriuos vartoju, žodžiai, ženklai.... Pvz. – špyga. Kas čia tokio, žaidžiant galima rodyti špygą kam nori, tiesa? Taip, Lietuvoj. Bolivijoj ne, nes turi nešvankią reikšmę. Sako, „o mergaite! Man dar nei viena mergina to nerodė.“ Tai va. Teko raudonuoti. Dažnai man čia tenka raudonuoti. Ir kaip žinia man tai gerai sekasi. Greitai krentu į braškes dėl bet kokio menko nieko.
Apibendrinant – jaučiuosi labai gerai. Manęs dažnai klausia ar nepasiilgau namų, šeimos, Lietuvos, draugų ir t.t. Atsakau, kad šiuolaikinės komunikacijos priemonės labai padeda bendrauti čia ir dabar, todėl nėra tokio jausmo kaip namų ilgesys ir t.t. Džiaugiuos, kad galim palaikyti betarpišką ryšį ir todėl galiu visu 100 procentu gyventi šiandien čia ir dabar Bolivijoj. Juk visa tai laikina. Lietuva su visu ten esančiu gėriu niekur nepabėgs :)

Ko trūksta?
Laiko! Na bet tiek to, nebūsiu banali, nesikartosiu, kad laikas taip lekia, kad net nesitiki, kad Bolivijoj jau gyvenu du mėnesius su puse...
Trūksta medžių, žolės, gėlių ir visokios kitokios žalumos. Anksčiau trūko pieno produktų, bet dabar jau žinau kokį pieną pirkti, kada atveža jogurtą ir t.t. Nors varškės deserto ar bandelės su varške tikrai neatsisakyčiau.
Trūksta šokolado!!!!! Čia jis brangus. Tai yra prabangos, o ne kasdienybės prekė. Kadangi mano išlaidos ir taip ryškiai viršija vidutinio boliviečio išlaidas, tai negaliu per daug išlaidauti....
Trūksta jūros, upių ir ežerų!!!!! Šeštadienį pirmą kartą pamačiau didesnį vandens telkinį – lagūna/tvenkinys. Kur sakė, kad galima maudytis (nors vėliau sužinojau, kad geriau nereikia...), o aplinkui yra restoranų kur galima gauti geros žuvies. Taigi jau žinau, kur važiuosiu artimiausiu metui – t.y. rytoj ;) Visai netoli nuo mano namų. Pusvalandis mašina.
Žodžiu, sąrašą dar galėčiau pildyt ir pildyt, bet apibendrinant – džiaugiusi tuo, ką turiu.

Kas geriau, o kas blogiau nei Lietuvoje?
Kaip ir visur visko čia yra. Ir gerų, ir blogų dalykų. Nelabai galėčiau palyginti. Viskas savotiškai skiriasi, bet tuo pačiu yra panašu.

Kuo skiriasi žmonės ir pan.?
Visi saugosi saulės. Kad tik nenudegtų/neįdegtų. T.y. kadangi visi yra gerai įrudę, nenori visai pajuosti. Kas yra visiškai atvirkščiai europietėms, kurios neišlenda iš soliariumų ;) Va tau ir kontrastai. O šiaip žmonės tokie patys – vaikšto dviem kojom, valgo dviem rankom (ne visada su įrankiais), dirba, kad turėtų už ką apsirengti ir t.t.


Skaitytoja Abrakadabra iš Vilniaus

Kada ateis pavasaris?
Oijjjjjj, negreit. Dabar įženginėjam į rudenį. Paskui žiema. Teoriškai pavasaris ateis rugsėjį, bet praktiškai tai nežinau kaip čia vyksta.

Kur Bolivijoje geriausiai pavalgyti?
Šiaip nežinančiam žmogui pavojinga eiti bet kur. Nes nežinai ant ko gali pataikyti – juk maisto yra ant kiekvieno kampo. Moteriškės su puodais iš namų tiesiog gatvėj pardavinėja. O higienos inspekcija čia nelabai dirba.. Aš valgau tik ten kur rekomenduoja ar žino, kad maistas patikimas. Atvažiavusiems mane aplankyti – pažadu geriausias vietas ;)

Kada paskutinį kartą gėrei alaus?
Hmmm, geras klausimas. Jei negeriu alaus Lietuvoj, turbūt nėra prasmės pradėt gerti alų ir čia. Toks pats neskanus :) Tik tiek galiu pasakyti, kad kaip ir Lietuvoj alus čia liejasi laisvai. Gal netgi laisviau nei Lietuvoj. Geria kaip limonadą. Jau rašiau, kad alus į bokalus nepilstomas, o išgertas kiekis skaičiuojamas dėžėmis.
Tiesą sakant vienas padažas daromas iš alaus. T.y. sumaišo: alus, aliejus, pipirai, druska, dar kažkas – ir visa tai užpila ant mėsos. Skanu ;)

Kokia buvo pirma mintis atsistojus ant Bolivijos žemės?
“Tai ką, aš jau čia? Visgi atvažiavau..”
Antra mintis – “kaip karšta (Santa Cruz – tropinis klimatas). O čia tikrai Bolivija? T.y. perskridau Atlantą? Hmmmm. Geras!!”
Trečia mintis – “ką gi – nuotykis prasideda!”

Ko labiausiai pasiilgai iš Lietuvos?
Miškų, šokolado, varškės, ežerų/upių/jūros ir pan.

Artėja rinkimai, ar tu galėsi balsuoti?
Dar nesidomėjau…

O šiaip jie dėmesingi, tau dėmesi rodo kaip vyrai, ar jiems labiau jų vietinės gražuolės prie širdies?
Tas pats kas Europoj – pietiečiams patinka šiaurietės, šiauriečiams – pietietės. Taip ir čia – kas egzotika labiau traukia akį. Dėmesio trūkumu tikrai nesiskundžiu. Greičiau tampu arogantiška, į komplimentus reaguoju ironiškai ir išvis, jau atsibodo būti dėmesio centre. Nesu pratus… Juk Lietuvoj esu pilka pelytė.

O kas tave labiausiai džiugina toje vietoje kur dabar esi?
Galimybė būti čia.

Tai tu beveik tamsta mokytoja ar nelabai? Patinka?
Joooo, tamsta mokytoja. Vaikai mus (mane ir kitas “mokytojas”) vadina – hermanitas – sesutėmis. Nes ten liuteronų labai daug, o jie viens į kitą kreipiasi broli/sese. Taigi labai linksma buvo pradžioj. "Prašau sesute, ačiū sese……" Dėl kalbos negaliu būti labai gera mokytoja, nes visgi ispanų nėra mano gimtoji kalba ir dažnai užstringu su žodžiais. O dar kai tų vaikų minia, tai didžiąją laiko dalį tenka užsiimti tramdymu.. Čia su vaikais gerai, bet mokytoja mokykloj dirbti nenorėčiau.


Dar viena skaitytoja iš Klaipėdos

Su kuo susidraugavai laisvalaikiui praleist?
Nepaisant bendradarbių, kurie visada paklausia kur ir su kuo būnu, turiu keletą žmonių su kuriais einu gerti kapučino, valgyti vaisių salotų ar šen bei ten nuvažiuoti ir ką įdomaus pamatyti.

Kultūra. Teatrai, kinas ir kt. kultūros istaigos
Na kaip ir jau rašiau anksčiau čia, nepaisant folkoro, su kultūra sudėtinga. Turiu vieną mėgstamą teatrą, kur būna koncertai ir pan. dalykai penktadienį/šeštadienį vakare. Per du su puse mėnesio kino teatre buvau vieną vienintelį kartą. Visų pirma pasirinkimas nekoks. Nėra čia Skalvijos….. (nekomercinis kino teatras Vilniuje). Trūksta man!!!!! Ir dar plius brangu.. 12 Lt. Tiek pat kaip ir Lietuvoj. Bet kadangi mano pajamos dvigubai mažesnės nei Lietuvoj, tai reiškia ir visos kainos turėtų būti dvigubai mažesnės. Bet deja taip nėra…. Pramogos ir ne pirmos būtinybės prekės čia yra ganėtinai brangu.. Į muziejų dar nei vieną nebuvau nuėjus. Bet galvoju, reikia paskirti balandį ir gegužį – muziejų lankymui.

Yra Universitetas. Kaip studentija? Ka veikia? Kokie jie?
Prieš savaitę pirmą kartą turėjau ekskursiją po universitetą. Kitas pasaulis (lyginant su tuo kur gyvenu ir kur dirbu..). Studentai tokie patys kaip ir visur. Dėstytojai, paskaitos, auditorijos ir visa kita. Studijuoti turbūt neteks, nes sakė kad Bolivijoj doktorantūra nelabai kokia.

Kaip dėl europiečių? Gal su kuo susipažinai? Iš kokios šalies? Ką jie ten veikia? Arba kt. tautų?
Dažniau pasėdėjus centrinėj aikštėj ant suoliuko greitai gali susipažinti su kitataučiais. Matosi iškart. Pažįstu vieną savanorę iš Vokietijos. O daugiau ir nelabai. Ne todėl kad čia nėra užsieniečių, bet daugiau todėl, kad aš neieškau užsieniečių. Atvažiavau į Boliviją, kad būčiau su boliviečiais, o ne užsieniečiais. Nes užsieniečių gyvenimas vienodas visame pasaulyje. Turiu jau tokios patirties pakankamai, todėl džiaugiuosi kad galiu daugiau laiko praleisti su vietiniais.

Ar yra turistų? Ir ką ten galima pažiūrėti Cochabamboj?
Yra čia tų turistų, bet Cochabamba tai ne Sevilla, ne Granada, ne Florencija, ne Venecija, ne Paryžius, ne Londonas….. – čia daugiausia vienadieniai turistai. Kurie atvažiuoja dienai/dviem, sustoja pakeliui keliaujant iš La Paz į Santa Cruz, Sucre ar kitas vietas.
Turistinę ekskursiją virtualiu būdu jums surengsiu artimiausių kelių mėnesių begyje ;)

Atrodo tiek, jei turite daugiau klausimų – maloniai prašom.
Iki!