Viena rytą į darbą ėjau be megztinio, trumpom rankovėm, o tai reiškia, kad jau nebėra naktimis šalta. Ir dieną pavėsyje irgi jau nebėra šalta. Tai pirmieji ženklai kad artėja pavasaris. Na kaip Lietuvoj jis savo bundančia žaluma neišsiskirs, bet sako kad čia pavasarį žymi žiedai. Jau mačiau rožiniai violetinius persikų medžius su žiedais ir kiti vaismedžiai jau po truputį irgi pradeda skleisti savo žiedus.
Iš visų aplinkinių Cochabambos miestelių (Punata, Cliza, Tarata, Sacaba, Quillacollo, Vinto....) mano mėgstamiausias yra Arani. Kaip tik ten vakar ir buvau. Daug žmonių, nes miestelio šventė, bet šiaip šis miestukas ramus. Nors čia dulkių irgi nestinga, kaip ir bet kur kitur, o žiemai būdingi vėjai vis dar karts nuo karto pakelia dulkių sūkurius, bet kolonijinė architektūra ir kalvotos Arani apylinkės išblaško.
Štai keletas vaizdų:
Turgaus aikštėje.
Bolivietiška trispalve papuoštos Arani gatvės.
Medis skulptūra miestelio aikštėje.
Išvažiuoti iš Arani nenusipirkus skaniosios Arani duonos ir rosquetes (liet. rosketes) - nusikaltimas.
Persikų žiedai
Charque (liet. čarke) - džiovinta mėsa. Vienas iš tipinių patiekalų. Va šitaip ant virvės prieš saulę ir yra džiovinama mėsa.
Kapinėse dauguma antkapių kaip ir namai iš molio.
Čia ta pati kalva, kur metų pradžioje kopiau... Šį kartą į koplytėlę esančią viršuje pasižiūrėjom tik iš apačios :D
O čia, kaip visada, daugiau NUOTRAUKŲ / MAS FOTOS / MORE PHOTOS
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą