Nr. 25. Visko po truputį (gegužis)

Jau įpusėjo birželis, o dar nesukėliau gegužės mėnesio nuotraukų.... Taigi greitai taisau šį vėlavimą.

NUOTRAUKOS ČIA / FOTOS AQUÍ / PHOTOS HERE

 Cochabambos vaizdai nuo Cristo de la Concordia kalvos
Gražu, saulėta, vaizdinga. Ten už to pažaliavusio ežero mano rajonas, kur gyvenu ir dirbu.
Į kalną galima užvažiuoti mašina (pirmą mano buvimo dieną Bolivijoj ten mane buvo nuvežę), galima lipti pėškom laiptais (kada nors, vis dar mano plaučiai nepratę prie 2500 metrų virš jūros lygio) ir pakilti “teleferiku” (neatsimenu kaip vadinas lietuviškai, šį kartą pasirinkau šį kelią).

 Krikštynos ir gimtadienis Alto buena vista
Nemaloni šeštadienio popietė. Su vaikais dirbame keturios mokytojos (po dvi kiekvienoj klasėj). Vieną dieną vienos mergaitės iš kitos klasės mama mane pakvietė į tos mergaitės sesers kirkštynas ir gimtadienį. Aš žinoma padėkojau ir prižadėjau ateiti, nes labai kvietė. Tik vėliau paaiškėjo, kad mane vienintelę iš visų mokytojų pakvietė. Na ne naujiena – kad čia į užsieniečius žiūri kaip į vaikščiojančias pinigines. Na bet ką padarysi, teko eiti. Fiesta aišku prasidėjo maždaug valanda su puse vėliau nuo pakvietime įrašytos valandos. Vaikams buvo pakviestas kounas, muzika grojo taip garsiai, kad visas rajonas galėjo šokti.
Iš tikrųjų krikštynos jau buvo tos dienos ryte, tai realiai aš atėjau tik į šventę. Kitaip tariant – pažiūrėti kaip linksminasi vaikai, suvalgyti tortą, vakarienę ir palikti savo pinigine duoklę. Jie turi vaiko plaukų kirpimo tradiciją per krikštynas. Bet aš jau nesulaukiau, nes baisiai į naktį nusitempė, o iš ten parsikasti namo ne taip lengva.
Beje, kadangi buvo ir vaiko, ir tėčio gimtadienis tai žvakutes pūtė du kartus. Tada būna pirmas torto kąsnis. Ir kai kanda tą pirmą kąsnį, kas nors iš nugaros pastumia ir taip jubiliatas išsimozoja visą veidą tortu.
Tokios va čia tos tradicijos.

 Mėnulis ir naktinė Cochabamba
Yra Cochabamboj viena apžvalgos aikštelė, tai buvau kaip tik kai leidosi saulė. Gražu. Mėnulis kitą dieną. Graži pilnatis.

 Parapijos šventė prie mano namų Ferroviario
Įdomioji dalis. Mano rajone buvo visos parapijos šventė: vaikų diena, jaunimo, visų gyventojų ir taip toliau. Vieną dieną keli jaunimo atstovai su kuriais dirbam, manęs paprašė ar negalėčiau būti jų karalienė per jaunimo dienos šventę. Aš iš pradžių nesupratau kas tas yra. Išsiaiskinau ar čia niekaip nensusiję su misem ir kitokiom mini nesamonėm. Sakė kad ne. Turėčiau juos palydėti kaip sportininkų grupę. Nes tą vakarą visos jaunimo grupės žaidė futbolą aikšštėj ir turėjo pasirodyyti su savo karalienėm. Na aš kaip visada sutinku su bet kokiom nesąmonėm ir tik kai per vėlai sužinau kas yra kas, jau būna per vėlu trauktis. Taip ir šį kartą. Ateinu, tada uždeda man juosta “sporto karalienė 2009”. Ir tada kaip kokia mise turėjau eiti aplink aikštę, šypsotis ir mojuoti ranka. Tik Bolivijoj galiu pasirašyt ant tokių nesamonių...

 Nerealiai skani žuvis, kurią aš gaminau savo namuose
Vieną kartą visai neplanuotai sugalvojau, kad noriu žuvies (čia retenybė), o turguj taip viliojamai atrodė dideli gabalai. Tai neatsispyriau. Grietinėlės niekur nė su žiburiu nebuvo įmanoma rasti. Tai gaminau žuvį savo sultyse, che che che. Skaniai gavos. Labai skaniai. Tik nežinau lietuviškai žuvies pavadinimo. Ispaniškai – surubi.

 Baby shower – amerikietiška tradicija Bolivijoje
Jau rašiau, kad su vaikais dirbam keturiese, po dvi kiekvienoj klasėj. Bet kelis kartus į savaitę ateina dar dvi mokytojos (viena rankdarbių, kita piešimo ir pasakų kūrimo). Vieną dieną mus visas rankdarbių mokytoja pakvietė į savo sūnaus būsimo vaikelio “dušą”. Kitaip tariant, žmona buvo nėščia devintą mėnesį ir beveik prieš pat gimstant vaikeliui daro tą šventę – kaip aš pavadinčiau – dovanų surinkimas būsimam vaikui. Mus irgi pakvietė tik todėl, kad būtų daugiau žmonių. Bet ką padarysi – teko eiti.
Namai išpuošti, sumuštinukai paruošti, stalas dovanom nukrautas ir t.t. ir pan. Pagrindiniai “vaiko dušo” šventės elementai –
- Būsimoji motina su tėvu turi atspėti kokia yra kiekviena dovana. Jei atspėja su lūpdažiu išpaišo dovanotoją, jei neatpėja dovanotojas išpaišo būsimą mamą. Tokia masinė paišalynė.
- Milijonas visokių žaidimų. Iš popieriaus “aprengti” kitą kaip vaiką (kepuraitė, sauskelnės…), atspėti kaip bus žodis “kūdikis” įvairiomis klabomis (aš šitą laimėjau, greičiaisiai teisingai suvedžiojau ;), ir t.t. ir pan. Jau nebeatsimenu.
- Užkandžiai arba arbatėlė su sausainiukais ir tortas.

 Šeštadienis Pairumani – Simon I. Patiño namuose
Simon I. Patino buvo vienas turtingiausių žmonių Bolivijoj Potosi turtingojo kalno eksplotavimo metu. Savo “karjerą” pradėjo dirbdamas šachtininku kalne, vėliau tapo pagrindiniu kasybos magnatu Bolivijoj. Pairumani (pusvalandis kelio nuo CBBA) jis pastatė namą savo žmonai ir vaikams, kuriame pats niekad ir negyvemo. Nes dėl prastos sveikatos turėjo gyventi jūros lygyje. Todėl daug laiko praleisdavo Europoje, Argentinoje, Šiaurės Amerikoj ir pan. Tą dieną į muziejų jau nebeįėjau, nes atvažiavom per vėlai, bet užtat turėjau galimybę visą dieną praleisti galmtoj, pasivaikščioti ne mano rajono dulkėse ir kvėpuoti grynu oru. Ir tik pusvalandis kelio nuo mano namų….

Nr. 24. Pasaulis, kuriame gyvename

Atsimenat, prieš kažkiek laiko rašiau, kad dalyvausiu nuotraukų konkurse aplinkosaugos tema. Per valandą tada atrinkau nuotraukas ir tokiu būdu patekau į parodą (buvo eksponuojamos visos pateiktos nuotraukos be atrankos). Geras jausmas kai tarp 22 nuotraukų trys yra tavo. Prieš savaitę buvo parodos atidarymas. Kaip suprantu dalyvavo nuotraukų autoriai ir draugai :)







Čia kai kurios nuotraukos iš arčiau. Kaip manot kurios nuotraukos buvo pripažintos geriausiomis? Buvo atrinktos keturios nuotraukos. Kurios?













Na o dabar komisijos nuomonė:

Pirma vieta (prizas 200 dol.)



Antra vieta (prizas 100 dol.)



Pirma dėmesio verta nuotrauka



Antra dėmesio verta nuotrauka




Taigi, kaip pirmam kartui visai neblogai ;) Nešiau nuotraukas tik dėl atrakcijos sudalyvauti, apie pinigus nė negalvojau ir aišku nelaimėjau. Tiesą sakant viena komisijos narė sakė, kad jei mano nuotraukoj būtų buvęs žmogus, mano nutorauka būtų galėjusi būti viena iš pirmų dviejų. Na bet čia ganėtinai subjektyvu. Kiekvienas turi savo nuoonę. O aš esu patenkinta, kad tarp visų nuotraukų maniškė irgi buvo pastebėta. Gal tikrai reiktų rimčiau susidomėti fotografija?... Na gal kada nors, kai turėsiu nors minutę laisvo laiko ;)

Nr. 23. Šaldytuvas

Klausimas – kas neturi šaldytuvo?

Manau, kad net bobutė kaime vidury miško naudoja ne tik šaltinio vandenį pienui laikyti, bet turi ir šaltyuva savo trobelėj iš rastų.

Kitas klausimas – kam reikalingas šaldytuvas?

- Galima nuspirkti skanių ledų miesto centre, turėti juos namuose ir valgyti kada šauna į galvą.
- Galima turėti šaldymo kameroj mėsos ar žuvies ir gaminti kada sugalvoji, o ne tik tą dieną kai nusiperki.
- Galima turėti vaisių/daržovių ne tik dviem dienom, bet ir visą savaitę. Ir valgyti nesudžiūvusius ir nesupuvusius.
- Galima pieną vartoti 3-4 dienas ir nereikia išgerti viso litro per viena dieną.
- Galima laikyti kiaušinius nors ir visą mėnesį nebijant kad suges ar suduš.
- Galima turėti šalto vandens ar šiaip kokio gėrimo atsigaivinti.
- Galima nesuvalgius pietų, pasidėti į šaldytųva vakarienei ar kitos dienos pietums.
- Galima sėkmingai pasigaminti kremą, nes grietinėlė turi būti atšaldyta prieš plakant.
- Ir galima dar daug kitų dalykų, kurių jau neberašysiu, kad nebūtų pernelyg nuobodu skaityti.

Išvada – šaldytuvas – gyvybiškai svarbus daiktas kiekvienuose namuose, ypač jei už lango 25-35 laipsnių šilumos ir saulė grėsmingai karšta.

Rezultatas – neįtikimas, nenusakomas, džiaugsmas keturis mėnesius išgyvenus be šaldytuvo jį matyti savo virtuvėj.

Taip. Aš keturis mėnesius gyvenau be šaldytuvo. Nuo vakar turiu šakdytuvą. Dėl šios gyvenimiškos smulkmenos visą savaitę būsiu laimingiausias žmogus pasaulyje. Kai ši euforija pasibaigs, atsitiks kitas nuostabus dalykas ir vėl būsiu laimingiausias žmogus pasaulyje.

Mano pasikeitusi virtuvė





Ačiū už dėmesį. Džiaugiuosi pasidalinusi savo džiaugsmu su jumis.