Sakoma, kad visokie pamokantys straipsniai ar moralai baisiai jau nuobodūs ir savo rezultato nepasiekia. Iš serijos: „jei tau atrodo, kad gerai gyveni – atvažiuok čia“ arba „tau trūksta gyvenime iššūkių, nori nuveikt ką nors daugiau nei sėdėti 8 valandas prie kompiuterio – pagalvok kuo gali prisidėti“ arba „pakeisk savo sotų ir patogų gyvenimą į purvą, smurtą ir skurdą“ arba..... na čia galėčiau prigalvoti milijoną, bet tiek to.... kadangi jau buvau sukritikuota – į banalybes nesigilinsiu. Na bet apie praėjusios savaitės įspūdžius būtinai, net privaloma kaip nopriu pasidalinti.
Praėjusi antradienį buvau turbūt pačioje nejaukiausioje Bolivijos vietoje kokias per visus šiuos metus pažinau. Ka reiškia nejauki? Čia galėtų sutilpti daug tokių žodžių ar frazių: užterštumas, kokainas, alkoholis, smurtas, prievarta, bevertis gyvenimas, savižudybės, didžiulės algos, šiukšlės iš šachtos, darbas šaltoje upėje ar tamsioje ir drėgnoje šachtoje, neįgalumas, prostitucija, viduriavimas, reumatas, nepasinaudojimas galimybėmis, ES pagalba, yra tik viena religinė bendruomenė, 4000 mvjl ir t.t. ir pan.
Trumpai apie viską:
Ø Huanuni – 4000 metrų virš jūros lygio esantis šachtininkų kaimelis, kur yra viena didžiausių mineralo iš kurio gaminamas alavas kasyklų ne tik Bolivijoje, bet ir Pietų Amerikoje. 30000 gyventojų, 3 mokyklos. Vidutinė šachtininko alga 10-12 tūkstančių bolivianų (vidutinė boliviečio alga1-2 tūkstančiai bolivianų).
Ø Daugelio žmonių gyvenimas susijęs su šachta. Gimusių vaikų ateitis jau nulemta. Gyvenimo ratas uždaras ir pastovus. Gimiau, užaugau purvynėj, tėvui susirgus nuo jaunumės pradėjau dirbti šachtoj, man susirgus mano vaikai pradeda dirbti šachotoj... Jei susitaupiau pinigų, tai gal Cochabamboj turiu kokį namą, kurį pasistačiau per šituos darbingus metus. Bet jei netaupiau, viską išvaiščiau per šventes, netekus darbo – gyvenu gatvėj. Būtų galima parašyti – „įrašas iš dienoraščio“. Juokas pro ašaras.
Ø Pagrindinės ligos: diarėja (pastovus viduriavimas) nuo kurios miršta daugybė vaikų; pneumonija (stiprus plaučių uždegimas) nes didžiąją metų dalį yra labai šalta, o namuose šildymo niekur nėra ir reumatas, kuriuo dažniausiai suserga moterys, kurių darbas – upėje ieškoti mineralo arba upėje jį plauti. Upė labai šalta.
Ø Plačiai paplitęs alkoholizmas ir narkomanija. Populiariausi narkotikai – marihuana ir kokainas. Kadangi tėvai uždirba daug, vaikai gali sau leisti įsigyti šio stipraus tarp skurdžių gyventojų nepaplitusio narkotiko. Blogiausia tai, kad išvažiuojant iš miestelio tikrinami daiktai ar niekas neišsiveža mineralo, tačiau įvažiuojant į miestelį niekas nieko netirkina, taigi gali įvežti visko ko širdis geidžia.
Ø Miestelis visiškai užterštas. Visa namų kanalizacija per miestelį vingiuojančiais kanalėliais nuteka į upę (tualetų daugelyje namų nėra). Visos atliekos iš šachtos upe atiteka į miestelį. Patys gyventojai savo šiukšles irgi meta kur papuola ir į tą pačią upę. Kaip sako daugelis atvykusių tyrinėtojų – šaltis čia pagrindinis gelbėtojas. Nes jei būtų karšta, tai nuo bakterinių ligų jau seniai būtų visi išmirę. Net kai šalta jaučiasi nuolatinė smarvė miesto gavėmis. Geriamas vanduo irgi yra užterštas. Sako kad yra kažkur šaltinis ištekantis iš kalno, bet ir jis nėra švarus. Ore nuolat pilna dulkių, nes vėjas nuolat nešioja iš šactos supiltą atliekų smėlį nuo kalno šlaitų.
Ø Daugelis produktų miestelyje yra pakankamai brangūs dėl didelių transportavimo kaštų. Vaisiai ir daržovės kur ir taip nėra boliviečių kasdienybė, čia dar retesnis produktas.
Ø Europos sąjungos suteikta pagalba gerokai palengvina kai kurių socialinių sluoksnių būklę. Ypač projektui su neįgaliais vaikais – iš ES pinigų pastatytas visas neįgaliųjų centras ir plius vidaus įranga.
Na bendrais bruožais tai būtų toks mano įspūdis. Net ir aš turbūt nesiryžčiau ten praleisti metus laiko savanorystėms. Na mėnesiui, dviems savaitėms gal ir susiruoščiau, bet ilgesniam laikui būtų sunkiau. Pvz. Dabar ten esanti seserų kongregacija nuo sausio mėnesio jau išsikeli (įsikurs kitą brolių kongregacija), nes daugelis vienuolių nenori ten gyventi, o os kuriso nori – negali, nes ten būnant susirgo. Kadangi miestelis yra 4000 mvjl. dalis žmonių tiesiog negali ten gyventi. Dėl abai aktyvaus gyvenimo ritmovienai seseriai vos neįvyko infarktas (gyevno tris metus ten), todėl dabar jau ten uždrausta važiuoti. O jei važiuoja vartja vaistus nuo širdies. Kitai seseriai matyt dėl slėgio ar kitų su aukšču susijusių priežasčių beveik nebegirdi viena ausimi...
Na koks susidarė įspūdis?
