2009-01-13

Nr. 2. Kelionė

2009 01 13

Sausio 9 d. 5.50 val. ryto. Nuostabieji mano draugai Jurga su Danium ir mama palydėjo mane į aerouostą. Čia žinoma nors ir viską buvau apskaičiavus ir apgalvojus – prie patikros aptiko mano vieną peiliuką. Ne tą kur visada nešiojuosi su savim (gudri buvau, įdėjau į didįjį lagaminą;), o tą kuris gražiai visada būna prisirišęs prie mano skautų uniformos (ją vežiausi, nes internete mačiau, kad yra scouts de Bolivia, taigi esu pasiruošusi pažinti skautus ir šitam indėnų krašte;). Dėl to, kad sunkiai tilpo daiktai, paskutinę minutę uniformą iš lagamino perdėjau į savo kuprinę, kurią nešiausi į lėktuvą ir visai pamiršau apie prisirišusį peilį. Gerai, kad mano nuostabieji draugai ir mama laukė iki paskutinės minutės tai savo brangiojo peiliuko nepraradau. Bus saugiai padėtas namuose Klaipėdoje ir lauks grįžtančios uniformos.

Tai čia pirmas netikėtumas. Na bet visa kita einasi gerai, lėktuve į Madridą visas 4 val. miegojau, nes prieš tai naktį pavyko tik dvi valandas nusnausti. Taigi buvau gana pavargus. Jau atskridus į Madridą liko tik nusileisti – o pilotas praneša „dėl blogų oro salygų dar pusvalandį praleisim vieršuj, kol gausim leidimą nusileisti“. Na ka, „apsiverčiu“ ant kito šono ir miegu toliau. Pramerkiu akis....... balta balta kur darais..... Užsimerkiu. Matyt Lietuvą sapnuoju. Vėl atsimerkiu ...... seka pasakas mažiesiems mūsų pirkioj vakarais......
Pala pala, čia man kažkas neaišku. Aš jau atsibudau, lėktuvas nusileido, o čia vis tiek visur balta, dangus su žeme maišosi. Nepatikėsit – MADRIDAS BALTAS. Sniegas!!!! Ne taip, kaip būna kartais, iškrenta penkos snaigės ir jau Madride chaosas, žmonės pasimetę dėl sniego. Ne ne, čia visiška katastrofa! Jau nusileidus ant žemės, o ten visur balta nesimato nei namo, nei takelio – pilotas sako „oje, nematom kur važiuoti, dar truputį palauksim palydovo, kuris parodys mums kelią“. Visos lemputės ir ženklai ant kelio paslėpta po sniegu, nieks nieko nemato. Kai išlipau bagažo laukiau valandą, o aplinkui žmonės tik ir kalba, „jau aerouostas uždarytas, tos dienos skrydžių bilietai keičiami į kitą dieną“ ir t.t. Išėjus į gatvę tas pats. Gerai kad metro po žeme, tai iki draugų, pas kuriuos nakvojau, nusigavau gana labai paprastai.

Tik pasidėjus daiktus su drauge Alejandra iš Čilės išėjom į miestą daryti nuotraukų. Žmonės visi pametę galvas, svaidosi sniegu, stato senius besmegenius. Neatskirsi kur vaikas kur suaugęs. Diedukai ir bobutės prilaiko vienas kitą, kad tik nenukristų. Apsnigtos palmės, fikusai ir kiti šiltų kraštų medžiai atrodė tikrai egzotiškai ;)



Taigi – angelus sniege dariau ne tik Vilniuje, bet ir Madride. Galite palyginit – ar labai didelis skirtumas? ;)





Madride praleidau 2 dienas. Padariau beveik visą ką norėjau: susitikau ir pabuvau su draugais, pasisvečiavau, prisivalgiau visko ispaniško (croquetas, tortilla, calemares, patatas alioli, churos con chocolate....), pasivaikščiojau po Retiro, nužvelgiau Madrido šiaurėj kalnų viršųnes, kur sniego buvo beveik mažiau nei mieste.





2009 m. sausio 12 d. – didžioji diena – kirtau Atlanto vandenyną. Pagaliau pirmą kartą išsikrapščiau iš Europos. Kiek gi galima vis tą pačią žemę mindyti? Bet čia vėl su nuotykiais. Šį kartą vėl peiliukas patikroj užstrigo. Šį kartą pamiršau savo seniuką Opinel‘į perdėti į didįjį lagaminą. Kadangi draugė, kuri mane palydėjo, vis dar buvo aerouoste, tai perdaviau jai savo mieląjį daug mačiųsį peiliuką (beje, Marco, čia tas pats kurį atvežei iš Italijos – mat irgi buvau pamiršus perdėti į didįjį lagimą). Žodžiu, šitas peiliukas lauks manęs grįžtančios Madride.... O Bolivijoj neturėsiu nei vieno savo peiliuko. Ir kaip aš galvos nepamirštu?.......

Skrydžio detalės:

aukštis apie 12000 m.
greitis apie 800 km/val.
temperatūra už lango apie 55-60 C
atstumas 9200+apie 400= 9600 km. (Madrid-Santa Cruz-Cochabamba)
trukmė 15 val. (Madrid – persėdimas Santa Cruz – Cochabamba)
laiko skirtumas nuo Lietuvos 6 val. atgal. T.y. Lietuvoj 18.00 val., tai Bolivijoj 12.00 val.

Taigi va. Jau esu Bolivijoj. Siandien pirma diena.

Iki!

5 komentarai:

Ruta rašė...

Sveika!
Pagaliau sulaukeme ziniu apie tave ;D
Kad skrendant i Madrida miegojai-savaime aisku, o kaip del 14val. skrydzio?! skaitei, miegojai, ka dar nuveikei?
Apsnigusios palmes tikrai egzotiskai atrodo, ypac kai ten tokia Milisenta su zaliu paltu tarp ju stovi ;p

tai saugok galva, ieskok peiliuku ir iki!
lauksiu nauju nuotykiu ;}
buckis, Ruta.

Mildute rašė...

Sveika, Mieloji!
kaip smagu, kad tu laimingai nuvykai.
O del peiliuku nesijaudink, cia kaip sakant, geras zenklas ;)
Nekantriai lauksiu naujau ispudziu.
Zinok esu prisiekusi "Milisentos nuotykiu Bolivijoje" gerbeja :)

Austeja rašė...

Super! Dziugu, kad taip sauniai nuskridai!
Labai smagu bus skaityti tavo nuotykius ;)
laukiam tesinio.... :)

me6kius rašė...

Hei, Mili,

pagaliau pasiekei sali, apie kuria mums kliedejai cia jau kuri laika. Tikimes, kad ispudziai bus didesni nei galejai tiketis :)
Sekmes

Milisentam rašė...

Vilmantai - kalbejau kalbejau ir prikalbejau ;) Cia Bolivijoj irgi nelabai tikejo, kad atvaziuosiu, nes sprendima pernai Zenevoj priemiau labai staigiai.

Austeja - dziaugiuosi, kad esu cia, ir labai dziaugiuosi, kad jums patinka tai, ka rasau.

Milda - zinok keistas jausmas apima, kai suzinai kad turi prisiekusiu gerbejau :DDDD

Ruta - as ar sniegas ar lietus vis tiek zalia.. Gerai, kad si spalva prie daug ko dera ;) O per ilgaji skrydi tai miegojau, valgiau, zvalgiausi, skaiciau apie Bolivija ir pan. Neprailgo laikas.