Vizitinė kortelė
Valstybinė kalba - ispanų, kečujų, aimarų
Sostinė - Sukrė (iš senų laikų) / La Pasas (administracinė)
Didžiausias miestas - La Pasas
Valstybės vadovas - Prezidentas Evo Morales
Plotas 1 098 581 km² (% vandens 1,29%)
Valiuta - bolivianas (BOB)
Nepriklausomybė - 1825 m. rugpjūčio 6 d. (nuo Ispanijos)
Gyventojai - apie 9 mln.
Bolivijos vėliava (gali herbo ir nebūti). Lengviausias būdas atsiminti - spalvų išdėstymas kaip šviesoforo ;)
Geografija
Bolivija – valstybė be išėjimo į jūrą vakarinėje/centrinėje Pietų Amerikoje. Vakarinė Bolivijos dalis yra Andų kalnuose. Čia yra ir aukščiausia šalies vieta Sachamos kalnas (6542 m). Viduryje Bolivijos yra Altiplano plokščiakalnis, kuriame ir gyvena didžioji dauguma Bolivijos gyventojų. Čia ir aš esu ;) Rytinėje dalyje yra žemuma, Amazonijos drėgnieji atogrąžų miškai, pietryčiuose pereina į Čikitanijos regioną - vakarinį Gran Čiako pakraštį. Tikiuosi bent kokai savaite nulėkti. Juk reikia susipažinti ir su džiunglėm! (Turiu vaistų nuo maliarijos, tik jau neirūpinkit)
Šiaurės vakaruose, Altiplane telkšo du dideli ežerai - Titikaka ir Poopas, kuriuos jungia Desaguadero upė. Pietvakarių dykinėse telkšo daug spalvotųjų lagūnų ir druskos lygumų (Ujūnio, Koipasos ir kt.). Rytų Boliviją raižo Amzonės baseinui priklausančios upės: Beni, Mamorė, Grandė, Guaporė, Madre de Diosas, Itonomasas. Pačiuose pietryčiuose yra šlapynių (Isosogo) ir pelkių (Pantanalio pakraštys).
Administracinis suskirstymas
Matot – aš gyvenu pačiam centre – Cochabamboj (tariasi Kočiabamba) – kur klimatas pats švelniausias, aukštis 2600 m. ir šiaip strategiškai gera vieta. Santa Cruz per karšta ir per drėgna, La Paz per aukštai (apie 3800 m.) ir per šalta.
Istorija
Bolivijos teritorijos vakarinės sritys buvo neatsiejama Senovės Peru civilizacijos dalis. Čia koncentravosi šios civilizacijos Centro pietinis regionas su centru prie Titikakos ežero. Ilgą laiką šiame regione viešpatavo Tiuanako miestas su išskirtine kultūra. Vėliau įsigalėjo aimarų valstybės, kurių svarbiausia buvo Kolja.
XV a. dabartinę Boliviją į savo imperiją įjungė Inkų imperija. Bolivijos teritorija įėjo į vieną keturių Imperijos provincijų - Koljasuju.
Inkų imperijos dalimi šalis išliko iki ispanų atvykimo XVI a., kai tapo Ispanijos Peru vicekaralystės dalimi. Pasipriešinimas pradėtas 1809 m., tačiau nepriklausomybė pasiekta 1825 m. Kurį laiką kartu su Peru sudarė vieną valstybę.
Politinė sistema
Bolivijos konstitucija buvo priimta po nepriklausomybės kažkada 198… m. Po to karts nuo karto buvo įtraukiami visokie papildymai, pakeitimai ir pan. 1967 m. konstitucija papildyta 1994 m., numato subalansuota vykdomąją, įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios pasidalijimą. Tradiciškai stipri vykdomoji valdžia linkusi užtemdyti kongreso, kurio vaidmuo paprastai apsiriboja teisės aktų aptarimu ir patvirtinimu, inicijuotus vykdomosios valdžios. Teismų sistema, susidedanti iš aukščiausiojo teismo ir žemesniųjų teismų departamentų, nuo seno kaltinama korupcija ir neefektyvumu. Po papildytos konstitucijos ir vėliau priimtų įstatymų, vyriausybė pradėjo potencialiai radikalias reformas teisminėje sistemoje.
Šie metai Bolivijai labai svarbūs, todėl kad sausio 25 d. bus referendumas dėl naujos konstitucijos priėmimo. T.y. dabartinis šalies vadovas Evo Morales inicijavo, kad būtų priimta ir patvirtinta nauja konstitucija. Šiuo metu yra visur propaganda, kad žmonės balsuotų už naująją konstituciją, kuri nėra ankstesniosios papildymas, bet jos visiškas pakeitimas. Kadangi prezidentas yra kilęs iš „kaimo“, t.y. indėnų kilmės, daugelis žmonių jį remia vien dėl jo asmenybės, o ne dėl priimamų sprendimų politikoje. Tuo labiau kad visi jo reklaminiai šūkiai yra orientuoti į žmones, jų raštingumą, jų geresnį gyvenimą. Ir neišprususi liaudis iš provincijuos juo visiškai pasitiki.
Ekonomika
Nepaisant didelių gamtinių dujų ir naftos, Bolivija yra viena iš skurdžiausių šalių Pietų Amerikoje (neskaičiuojant centrinės Amerikos, yra skurdžiausia Pietų Amerikoje). Daug žmonių per dieną neuždirba net 1 dolerio. Bendras šalies skurdo lygis 55 proc. Didelė dalis gyventojų pragyvena iš nelegalių kokainmedžių auginimo. Žemės ūkyje auginamos sojų pupelės, kava, medvilnė, kukurūzai, cukranendrės, ryžiai, bulvės, nors dirbamos žemės maža.
Bolivijoje yra kasybos, lydymo, naftos perdirbimo, maisto produktų apdirbimo, nedidelė gamybos pramonė.
Importuojami naftos produktai, plastikas, popierius, lėktuvai ir jų dalys, maisto produktai, automobiliai, plataus vartojimo prekės. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Brazilija, Argentina, JAV, Peru.
Beje apie krizė jie čia niekas nieko nekalba. Jei jau susitinki su turtingesnės klasės atstovu, tai sako „ten pas jus Europoj nelabai gerai, krizė ar kazkas panašaus“. O čia tai nieko. Žmonių nepasiekia. Krizė jaučiama tik makroekonomikos lygiu, kaip šaliai (mažiau paramos, rėmėjų ir t.t.), bet tiesiogiai žmonių neveikia. O pas mus akmenimis ir kiaušiniais mėtosi. Nesamonė kažkokia!
Demografija
Bolivijos etninė demografija yra pasiskirsčiusi taip:
• šalyje 30% kečujų kalba ir
• 25% aimarų kalba kalbančių gyventojų.
Didžiausios etninės grupės yra kečujai (2,5 milijono) ir aimarai (2 milijonai), taip pat yra čikitanai (180 000) ir gvaraniai (125 000).
Taigi visa indėnų populiacija sudaro 55% gyventojų, likusią dalį sudaro - 30% metisai ir apie 15% baltaodžiai.
Bolivija yra viena skurdžiausių Pietų Amerikos valstybių. Beveik 2/3 jos gyventojų, kurių daugumą sudaro žemdirbiai, gyvena skurde. Gyventojų tankumas labai įvairus - nuo 1 žm/km² pietrytinėje šalies dalyje iki 10 žm./km² centrinėje Bolivijoje. Kasmet gyventojų skaičius padidėja 1,45%.
Bolivijos gyventojų raštingumas:
• bendras: 87,2%
• vyrų: 93,1%
• moterų: 81,6%(2003)
Didžioji dalis šalies gyventojų išpažįsta Romos katalikų tikėjimą (jis kol kas taip pat laikomas nacionaliniu šalies tikėjimu, bet jei patvirtins naująją konstituciją, ten šio teiginio nebebus), populiarus ir protestantizmas.
Kultūra
Nors Bolivija ekonomiškai yra skurdžiausia šalis Pietų Amerikoje, tačiau savo kultūros turtingumu pralenkia daugelį aplinkinių šalių. Bolivijos kultūrą smarkiai įtakoja aimarai, kečujų kalbos atstovai, taip pat kitos populiarios Pietų Amerikos tautos.
Kultūros raida Bolivijoje dalinama į tris pagrindines dalis:
• iki Kolumbinis laikotarpis,
Svarbūs archeologiniai griūvėsiai, aukso ir sidabro ornamentai, akmens paminklai, keramikos ir audinių dirbiniai yra likę iš ankstesnių iki Kolumbinio laikotarpio egzistavusių kultūrų. Svarbiausi išlikę griūvėsiai yra Tihuanakas, Samaipata, Inkalaita ir Iskanavaja. Kita šalies teritorija yra mažai ištyrinėta dėl sunkaus pasiekiamumo.
• kolonizacija ir
Ispanija atnešė į šalį savų meno kultūros tradicijų, kurios išsivystė į savitą architektūros, tapymo ir skulptūros stilių, kuris buvo vadinamas "Metisų baroku". Kolonizacijos laikotarpiu šalyje buvo ne tik žymūs to meto menininkai, tačiau ir niekam nežinomi, tačiau gerai apmokyti akmens tašytojai, medžio drožėjai, auksakaliai ir sidabro apdirbėjai.
• respublikos laikotarpis.
Žymiausi Bolivijos XX amžiaus menininkai yra šie: Guzmán de Rojas, Arturo Borda, María Luisa Pacheco ir Marina Núñez del Prado.
Šalis turi ir turtingą folklorą. Bolivijos vietinė folkloro muzika yra savita ir įvairi. "Velnių šokis", atliekamas žymiajame Oruro karnavale, yra vienas didžiausių folklorinių renginių Pietų Amerikoje. Šis karnavalas yra įrašytas į UNESCO Žodinio ir neapčiuopiamo žmonijos paveldo šedevrų sąrašą. Aš ten važiuosiu! Jau susitariau, kad mane pasiimtų. O dabar tuo prieškarnavaliniu laikotarpiu vakarais aikštėse renkasi jaunimas ir šoka tuos savo tradicinius šokius. Taip ruošiasi karnavalui. Gražu žiūrėti, kai tiek vaikinai, tiek merginos aktyviai ir su užsidegimu šoka tradicinius šokius. Tai tikrai yra svarbiausia metų šventė Bolivijoje. Visi kaip išprotėję. Ir šiaip Bolivija yra švenčių šalis. Man pasakojo, kad priėjimą prie jūros Bolivija prarado būtent dėl šito karnavalo. Žmonės niekas nenorėjo kariauti ir Čilė tuo pasinaudojusi užėmė Bolivijos žemes prie jūros. Vat kaip būna ;) Beje, nežinau iš kur dar vienas kvailas paprotys. Vaidinasi vaikinai linksminasi (čia aš taip sakau). Jau vakar pirmą kartą mane aplaistė vandeniu iš pravažiuojančios mašinos (gerai kad nestipriai!). Šiuo laikotarpiu iki pat karnavalo kiekviena mergina saugosi, nes vaikinai iš namo, mašinos, gatvėj ar bet kur laidosi vandeniu iš šautuvų, mėtosi balionais su vandeniu ir t.t. Nežianau nei ką reiškia, nei kodėl, žinau kad reikia saugotis. Nes kartais būna, kad jei iš tolo paleidžia tai labai skauda. Ir žinoma taiko į minščiausią vietą – į užpakalį.
Bolivijos gyventojai labai mėgsta futbolą, kuris laikomas nacionaliniu sportu. Taip pat mėgiamas ir stalo futbolas, kurį tiek suaugę, tiek vaikai žaidžia tiesiog gatvėse.
Edukacinė pamokėlė baigta. Galite bėgti į lauką ir pailsinti akis nuo kompiuterio ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą