Ketvirtoj serialo serijoj, kai pasakojau ko aš čia atvaživau, kalbėdama apie mano būsimo darbo veiklą ir vietovę, norėjau įkelti foto montažą apie fondo veiklą, bet negalėjau dėl per didelės talpos. Dabar radau būdą. Taigi kam įdomu – gero žiūrėjimo. Su garsu geriau ;)
Kairėje viršuje užrašyta:
Cochabambos arkivyskupija
Mergelės iš Fatimos parapija
Dešinėje apačioje užrašyta:
Fondas „Nauja bendruomenė“
„Šitiems mano vaikams“ T. Jesus Osorno
2009-01-29
2009-01-26
Nr. 7. Pokyčiai Bolivijoje…
Na, jau turbūt visi atsimenate – kas yra Bolivijos prezidentas? ;)
Evo Morales (Juan Evo Morales Ayma; g. 1959 m. spalio 26 d. Orinokoje) – dabartinis Bolivijos prezidentas, pirmasis indėnas, tapęs valstybės vadovu nuo pat konkistos laikų. Pareigas eina nuo 2006 m. sausio 22 d. Socialistinio judėjimo (Movimiento al Socialismo) lyderis. Vykdo socialistinę, antikapitalistinę, antiamerikanistinę politiką. Venesuelos prezidento Chaves „pasekėjas“.
Atėjęs į valdžią inicijavo naujos konstitucijos parengimą. Šiaip šalyje yra labai aiškus pasiskirstymas pagal ekonomikos lygį. Turtingesni ir labiau išsilavinę žmonės – palaiko NE, o žmonės iš provincijos – TAIP. Kadangi prezidentas yra kilęs iš „kaimo“, pats yra indėnų kilmės, todėl daugelis žmonių jį palaiko vien dėl to kas jis toks yra, o ne dėl jo vykdomos politikos ir priimamų sprendimų. Daugelis žmonių iš provincijos net neskaitė naujosios konstitucijos, bet balsuos UŽ nes jiems taip sakė, kad reikia balsuoti. Taigi nors ir diskusija yra gana plati, mano aplinkoj kol kas yra tik du žmonės UŽ, visi kiti mano pažįstami yra griežtai NE. Taigi netgi prieš rinkimus galima pasakyti, kurie regionai balsuos NE: Santa Cruz, Beni, Pando, Chiquisaca. Per pusę TAIP/NE: La Paz, Cochabamba ir kiti didesni miestai. TAIP: Potosi, Oruro ir visos provincijos gyvenvietės.
Pagrindiniai naujosios konstitucijos punktai:
- Pokyčiai švietimo sistemoje: valstybinės ideologijos mokymas privačiose, valstybinėse ir kitose m-klose. T.y. ne tik vienodų mokymo programų įvedimas, tačiau valstybinės propagandos, ideologijos skelbimas, manipuliavimas žmonėmis.
- Ankstesnėje konstitucijoje pagr. religija buvo nurodytas Romos katalikų tikėjimas. Naujojoje konstitucijoje nieko apie religiją nekalbama. Reklaminiai šūkiai kviečia – „Išsirink savo Dievą.“
- Ateityje konstitucijos straipsnius bus galima keisti vyriausybės pritarimu be referendumo. Tai reiškia: „pasikeisk konstituciją kaip tau patogiau“ – čia ironija, jei ką ;)
- Privati nuosavybė gali būti nacionalizuojama jei nevykdo socialinės funkcijos. Kitaip tariant: turi žmogus trijų aukštų namą, bet vieno aukšo nenaudoja. Tuomet valdžios atstovai gali ateiti ir sakyti, aha, šis plotas yra laisvas, vadinasi tau nereikalingas, ir atkels gyventi šeimą, kuri neturi pastogės. Tas pats ir su žemės nuosavybe. Žemė yra bendruomenės, o ne privačių asmenų. Taigi savo turimo žemės ploto nebegalėsi įkeisti bankui, skolinti, nuomoti, parduoti. Tiesiog ją „turėsi“. - Kitaip tariant, nebebus latifundijų – didelių paveldimų žemės plotų. Pvz. jei savo turimos žemės nedirbi, ją nacionalizuos ir pan.
- Moterims garantuojamos lygios teisės. Pvz. politikoje galės dalyvauti kada, kur, kiek norės ir pan. Bent jau teoriškai.
- Ryški kova prieš korupciją.
- Socialinė ekonomika įtraukia „iškritusius“ sekorius.
- Gamtinių išteklių nacionalizavimas, t.y. perėmimas iš užsienio kapitalo.
- Valstybė yra skaidoma į du polius: rytai ir vakarai, turtingi ir vargšai, gyvenantys kalnuose ir žemumose... Bolivija seniai turi šią problema, bet ji niekada nebuvo tokia aštrik kaip atėjus dabartiniam prezidentui į valdžią.
Klausimas jums, laisvi Lietuvos piliečiai – ar jums visi šitie pokyčiai ir lozungai nieko neprimena? ;) Taip taip, teisingai. Čia kuriams socializmas per komunizmą. Tačiau blogoji šios ideologijos pusė – tuo pačiu metu diegiamas totalitarizmas.
Kodėl pradžioj užsiminiau apie Evo Morales draugystę su Chaves? Ogi todėl, kad jie abu labai draugiškai kovoja prieš JAV, palaiko ekonominius ryšius, panaši totalitarizmo link nukreipta ideologija ir pan.
Na gerai, tie kurie eina UŽ – garsiai šaukia „Mes už pokyčius!”. Mano tarpe yra net du išsilavinę protingi žmonės, kurie palaiko Evo Morales vyriausybės inicijuotą konstitucijos keitimą. Jų argumentai tokie: nors pokyčiai ir skausmingi, galbūt ne visi pasirinkti būdai yra teisingi, tačiau pokyčiai valstybėje yra mirtinai reikalingi. Tai va. Tokios tokelės. Einam toliau.
TAIP naująjai konstitucijai...
Visas šias dvi savaites visur pilna propagandos iš valdžios, kuri visus skatina, ragina, motyvuoja, kviečia, liepia ir kt. būdais remti naująją konstituciją, kad balsuotų UŽ. Ketvirtadienį (sausio 22 d.) buvo paskutinė agitacijų diena. Tądien buvo baigiamasis “susirinkimas” visų žmonių, kurie palaiko naujos konstitucijos idėją. Net ir prezidentas buvo atvažiavęs. Visą dieną žmonės marširavo gatvėmis, su vėliavom ir plakatais raginančiais balsuoti už naująją konstituciją Buvo daug kamščių gatvėse, nes visi šniūrais ėjo gatvėmis vienas po kito į susitikimo vietą. Tiesa, daugelis šių žmonių yra atvežta iš kalnų, iš mažų gyvenviečių apylinkėse, jiems sumokėta, kad dalyvautų. Vat tau ir demokratija.
NE naująjai konstitucijai...
Tik paskutinias dvi dienas pradėjau matyti, kad yra žmonių, kurie garsiai pasisako NE naująjai konstitucijai. Nes visi bandymai sakyti ne, baigdavosi susidūrimais su policija, muštynėmis tarp abiejų pusių. Ir apskritai kiekvienas garsiai pasisakęs, turėjo būti atsargus, nes nežinia kas gali atsitikti jo namams, šeimos nariams ar jam pačiam. Jau net nesigilinant ir neieškant įrodymų dėl valdžios trukdymo, matėsi, kad žmonės laikosi atsargiai. Na paskutinę diena, tą pati ketvirtadienį, kai žmonės šniūrais traukė į palaikančių konstituciją vietą, kiti rinkosi Kolumbo aikštėje, kur yra konstitucijos priešininkų būstinė. Šis susibūrimas buvo ramus, turint omeny tai, kad nebuvo nei muštynių nei jokių kitų susidūrimų. Bet mano akimis žiūrint žmonių buvo pakankamai mažai. Aiškų balsuojančiu NE yra daug daugiau, bet čia atėjo mažai.
Kolumbo aikštėje susirinkusieji šaukia, kad mes nenorim naujos konstitucijos.
REFERENDUMAS
Vienu žodžiu – sausio 25 d. visa Bolivija vaikšto pėškom, negalima naudotis mašinomis ar jokia kita transporto priemone!!!!!!!!!! Viešasis transportas irgi nekursuoja, aerouostas uždarytas, autobusų stotis uždaryta ir t.t. Aš esu šiaurinėj miesto daly ir tupėjau visą dieną namie. Gatvės tuščios, mašinų nėra, tik žmonės vaikšto. Keistas jausmas. Bet man patinka ;) Beje, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio – negalimi jokie didesni susibūrimai, t.y. diskotekos uždarytos, barai neveikia, alkoholis neparduodamas 48 val iki referendumo ir 12 val. po referedumo, mitingai neorganizuojami ir išvis tyla ir ramybė visoje šalyje.
Pagrindinė informacija:
• balsavimo laikas 8.00-16.00
• referendumas skelbiamas dėl dviejų dalyku: TAIP/NE naujajai konstitucijai, turimos žemės apimtis: 5 ar 10 tūkstančių hektarų žmogui.
• balsuoti privalo kiekvienas balsavimo teisę turintis žmogus (nuo 18 metų), jei ne – bauda.
• kiekviena turi laikytis referendumo įstatymo: nevartoti alkoholio, neorganizuoti susibūrimų, nesinaudoti mašinomis….
• oficialus rezulatų paskelbimas – po 20 dienų
Balsavimo procesas:
• visi balsuoja savo apylinkėje, kuri yra vienoje iš mokyklų. Prie kiekvienos klasės stovi stalas, prie stalo po 6 žmones, kurie burtų keliu atrinkti iš apylinkės gyventojų. Kiekvienas pakviestasis dirbti būtinai turi ateititi, nes kitaip jiems bus skiriamos baudos.
• ateina žmogus,
• parodo dokumentą,
• pasirašo,
• pasiima balsavimo lapą,
• eina į klasę,
• prabalsuoja,
• išeina iš klasės,
• įmeta biuletenį į urną - kartoninę dėžę permatomu šonu ir apklijuota izoliacija.
• įmerkia rodomąjį pirštą į mėliną skystį (panašus kaip rašalas) – tai reiškia, kad tas žmogus negalės ateiti antrą kartą prabalsuoti kita pavarde ar už kitą žmogų. Tiesą saknat gerai patrynus su muilu, visai neblogai nusiplauna tie dažai.
• Gauna kortelę, kad prabalsavo. Ją reikia visą ateinantį mėnesį nešiotis su savimi. Bet kada gali prieiti policininkas ir paprašyti parodyti. Jei kortelės neturėsi – tai reiškia, kad nebalsavai per referendumą ir mokėsi baudą. Balsavimas Bolivijoj yra visiems privalomas. Štai kur demokratija ir pasirinkimo laisvė! Čia ironiškai, jeigu ką ;)
Balsų skaičiavimas:
Balsų skaičiavimas yra viešas procesas! O čia tai skaidrumas ;) Kitaip tariant, visi žino kad ketvirtą valandą baigiasi rinkimai – nors iš tikrųjų jei būtų eilė, tai leistų balsuoti iki tiek, kol baigis eilė, kad visi galėtų prabalsuoti. Šiaip visą dieną per radiją žmones ragino nepalikti šio darbo paskutinei minutei, kad nesusidarytų eilės. Taigi. Prie kiekieno stalo sakiau, kad dirba 6 žmonės. Jie patys skaičiuoja balsus toje pačioje klasėje prie kurios stovėjo. Atplėšia kartoninės dėžės izoliaciją, iškrato visus balsus. Sutikrina ar atitinka skaičius pagal parašus sąraše.
Kiekvienam sąraše priskirta apie 300 rinkėjų. Kiekvienas, kuriam įdomu, gali ateiti ir toj pačioj klasėj stebėti kaip skaičiuojami balsai. Vienas garsiai skaito už ką prabalsuota, kitas ant lentos deda brūkšniukus už kiekvieną balsą, trečias taip pat brūkšniuoja apskaitos lape, ketvirtas delioja į krūveles balsus, penktas stebi iš šono, o dar vienas irgi šmirinėja aplinkui. Padeda lanstyti ar šiaip nieko neveikia. Tuo tarpu žmonės atina ir išeina iš klasės kada kas sugalvoja. Aš tuo matu fotografavau. Nikes nieko man nesakė. Tai va. Referendumas Bolivijoj.
Rezultatai:
Mūsų apylinkėje visose klasės be išimties laimėjo NE konstitucijai ir 5 tūkstančiai hektrarų žemės nuosavybės.
Per vakaro žinias pranešė, kad pirminiais duomenimis 39% - TAIP, 61% - NE. Oficiliūs referendum rezultati bus paskelbti po 20 dienų. Kaip ir prognozuota visuose didžiuosiuos miestuose dauguma balsavo NE. Štai jums rinkimai Bolivijoje: kartoninės dėžės, rašaluoti pirštai, pėškomobilio propagvimas, baudos už pilietinių teisių nevykdyma ir t.t.....
P.S.1. Info Lietuvoje: http://www.lrt.lt/news.php?strid=5043&id=5116691
P.S. 2. Mas informacion a los españoles o a los quien entiende el castellano ;) http://www.lostiempos.com/noticias/25-01-09/25_01_09_nac2.php
Evo Morales (Juan Evo Morales Ayma; g. 1959 m. spalio 26 d. Orinokoje) – dabartinis Bolivijos prezidentas, pirmasis indėnas, tapęs valstybės vadovu nuo pat konkistos laikų. Pareigas eina nuo 2006 m. sausio 22 d. Socialistinio judėjimo (Movimiento al Socialismo) lyderis. Vykdo socialistinę, antikapitalistinę, antiamerikanistinę politiką. Venesuelos prezidento Chaves „pasekėjas“.
Atėjęs į valdžią inicijavo naujos konstitucijos parengimą. Šiaip šalyje yra labai aiškus pasiskirstymas pagal ekonomikos lygį. Turtingesni ir labiau išsilavinę žmonės – palaiko NE, o žmonės iš provincijos – TAIP. Kadangi prezidentas yra kilęs iš „kaimo“, pats yra indėnų kilmės, todėl daugelis žmonių jį palaiko vien dėl to kas jis toks yra, o ne dėl jo vykdomos politikos ir priimamų sprendimų. Daugelis žmonių iš provincijos net neskaitė naujosios konstitucijos, bet balsuos UŽ nes jiems taip sakė, kad reikia balsuoti. Taigi nors ir diskusija yra gana plati, mano aplinkoj kol kas yra tik du žmonės UŽ, visi kiti mano pažįstami yra griežtai NE. Taigi netgi prieš rinkimus galima pasakyti, kurie regionai balsuos NE: Santa Cruz, Beni, Pando, Chiquisaca. Per pusę TAIP/NE: La Paz, Cochabamba ir kiti didesni miestai. TAIP: Potosi, Oruro ir visos provincijos gyvenvietės.
Pagrindiniai naujosios konstitucijos punktai:
- Pokyčiai švietimo sistemoje: valstybinės ideologijos mokymas privačiose, valstybinėse ir kitose m-klose. T.y. ne tik vienodų mokymo programų įvedimas, tačiau valstybinės propagandos, ideologijos skelbimas, manipuliavimas žmonėmis.
- Ankstesnėje konstitucijoje pagr. religija buvo nurodytas Romos katalikų tikėjimas. Naujojoje konstitucijoje nieko apie religiją nekalbama. Reklaminiai šūkiai kviečia – „Išsirink savo Dievą.“
- Ateityje konstitucijos straipsnius bus galima keisti vyriausybės pritarimu be referendumo. Tai reiškia: „pasikeisk konstituciją kaip tau patogiau“ – čia ironija, jei ką ;)
- Privati nuosavybė gali būti nacionalizuojama jei nevykdo socialinės funkcijos. Kitaip tariant: turi žmogus trijų aukštų namą, bet vieno aukšo nenaudoja. Tuomet valdžios atstovai gali ateiti ir sakyti, aha, šis plotas yra laisvas, vadinasi tau nereikalingas, ir atkels gyventi šeimą, kuri neturi pastogės. Tas pats ir su žemės nuosavybe. Žemė yra bendruomenės, o ne privačių asmenų. Taigi savo turimo žemės ploto nebegalėsi įkeisti bankui, skolinti, nuomoti, parduoti. Tiesiog ją „turėsi“. - Kitaip tariant, nebebus latifundijų – didelių paveldimų žemės plotų. Pvz. jei savo turimos žemės nedirbi, ją nacionalizuos ir pan.
- Moterims garantuojamos lygios teisės. Pvz. politikoje galės dalyvauti kada, kur, kiek norės ir pan. Bent jau teoriškai.
- Ryški kova prieš korupciją.
- Socialinė ekonomika įtraukia „iškritusius“ sekorius.
- Gamtinių išteklių nacionalizavimas, t.y. perėmimas iš užsienio kapitalo.
- Valstybė yra skaidoma į du polius: rytai ir vakarai, turtingi ir vargšai, gyvenantys kalnuose ir žemumose... Bolivija seniai turi šią problema, bet ji niekada nebuvo tokia aštrik kaip atėjus dabartiniam prezidentui į valdžią.
Klausimas jums, laisvi Lietuvos piliečiai – ar jums visi šitie pokyčiai ir lozungai nieko neprimena? ;) Taip taip, teisingai. Čia kuriams socializmas per komunizmą. Tačiau blogoji šios ideologijos pusė – tuo pačiu metu diegiamas totalitarizmas.
Kodėl pradžioj užsiminiau apie Evo Morales draugystę su Chaves? Ogi todėl, kad jie abu labai draugiškai kovoja prieš JAV, palaiko ekonominius ryšius, panaši totalitarizmo link nukreipta ideologija ir pan.
Na gerai, tie kurie eina UŽ – garsiai šaukia „Mes už pokyčius!”. Mano tarpe yra net du išsilavinę protingi žmonės, kurie palaiko Evo Morales vyriausybės inicijuotą konstitucijos keitimą. Jų argumentai tokie: nors pokyčiai ir skausmingi, galbūt ne visi pasirinkti būdai yra teisingi, tačiau pokyčiai valstybėje yra mirtinai reikalingi. Tai va. Tokios tokelės. Einam toliau.
TAIP naująjai konstitucijai...
Visas šias dvi savaites visur pilna propagandos iš valdžios, kuri visus skatina, ragina, motyvuoja, kviečia, liepia ir kt. būdais remti naująją konstituciją, kad balsuotų UŽ. Ketvirtadienį (sausio 22 d.) buvo paskutinė agitacijų diena. Tądien buvo baigiamasis “susirinkimas” visų žmonių, kurie palaiko naujos konstitucijos idėją. Net ir prezidentas buvo atvažiavęs. Visą dieną žmonės marširavo gatvėmis, su vėliavom ir plakatais raginančiais balsuoti už naująją konstituciją Buvo daug kamščių gatvėse, nes visi šniūrais ėjo gatvėmis vienas po kito į susitikimo vietą. Tiesa, daugelis šių žmonių yra atvežta iš kalnų, iš mažų gyvenviečių apylinkėse, jiems sumokėta, kad dalyvautų. Vat tau ir demokratija.
NE naująjai konstitucijai...
Tik paskutinias dvi dienas pradėjau matyti, kad yra žmonių, kurie garsiai pasisako NE naująjai konstitucijai. Nes visi bandymai sakyti ne, baigdavosi susidūrimais su policija, muštynėmis tarp abiejų pusių. Ir apskritai kiekvienas garsiai pasisakęs, turėjo būti atsargus, nes nežinia kas gali atsitikti jo namams, šeimos nariams ar jam pačiam. Jau net nesigilinant ir neieškant įrodymų dėl valdžios trukdymo, matėsi, kad žmonės laikosi atsargiai. Na paskutinę diena, tą pati ketvirtadienį, kai žmonės šniūrais traukė į palaikančių konstituciją vietą, kiti rinkosi Kolumbo aikštėje, kur yra konstitucijos priešininkų būstinė. Šis susibūrimas buvo ramus, turint omeny tai, kad nebuvo nei muštynių nei jokių kitų susidūrimų. Bet mano akimis žiūrint žmonių buvo pakankamai mažai. Aiškų balsuojančiu NE yra daug daugiau, bet čia atėjo mažai.
Kolumbo aikštėje susirinkusieji šaukia, kad mes nenorim naujos konstitucijos.
REFERENDUMAS
Vienu žodžiu – sausio 25 d. visa Bolivija vaikšto pėškom, negalima naudotis mašinomis ar jokia kita transporto priemone!!!!!!!!!! Viešasis transportas irgi nekursuoja, aerouostas uždarytas, autobusų stotis uždaryta ir t.t. Aš esu šiaurinėj miesto daly ir tupėjau visą dieną namie. Gatvės tuščios, mašinų nėra, tik žmonės vaikšto. Keistas jausmas. Bet man patinka ;) Beje, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio – negalimi jokie didesni susibūrimai, t.y. diskotekos uždarytos, barai neveikia, alkoholis neparduodamas 48 val iki referendumo ir 12 val. po referedumo, mitingai neorganizuojami ir išvis tyla ir ramybė visoje šalyje.
Pagrindinė informacija:
• balsavimo laikas 8.00-16.00
• referendumas skelbiamas dėl dviejų dalyku: TAIP/NE naujajai konstitucijai, turimos žemės apimtis: 5 ar 10 tūkstančių hektarų žmogui.
• balsuoti privalo kiekvienas balsavimo teisę turintis žmogus (nuo 18 metų), jei ne – bauda.
• kiekviena turi laikytis referendumo įstatymo: nevartoti alkoholio, neorganizuoti susibūrimų, nesinaudoti mašinomis….
• oficialus rezulatų paskelbimas – po 20 dienų
Balsavimo procesas:
• visi balsuoja savo apylinkėje, kuri yra vienoje iš mokyklų. Prie kiekvienos klasės stovi stalas, prie stalo po 6 žmones, kurie burtų keliu atrinkti iš apylinkės gyventojų. Kiekvienas pakviestasis dirbti būtinai turi ateititi, nes kitaip jiems bus skiriamos baudos.
• ateina žmogus,
• parodo dokumentą,
• pasirašo,
• pasiima balsavimo lapą,
• eina į klasę,
• prabalsuoja,
• išeina iš klasės,
• įmeta biuletenį į urną - kartoninę dėžę permatomu šonu ir apklijuota izoliacija.
• įmerkia rodomąjį pirštą į mėliną skystį (panašus kaip rašalas) – tai reiškia, kad tas žmogus negalės ateiti antrą kartą prabalsuoti kita pavarde ar už kitą žmogų. Tiesą saknat gerai patrynus su muilu, visai neblogai nusiplauna tie dažai.
• Gauna kortelę, kad prabalsavo. Ją reikia visą ateinantį mėnesį nešiotis su savimi. Bet kada gali prieiti policininkas ir paprašyti parodyti. Jei kortelės neturėsi – tai reiškia, kad nebalsavai per referendumą ir mokėsi baudą. Balsavimas Bolivijoj yra visiems privalomas. Štai kur demokratija ir pasirinkimo laisvė! Čia ironiškai, jeigu ką ;)
Balsų skaičiavimas:
Balsų skaičiavimas yra viešas procesas! O čia tai skaidrumas ;) Kitaip tariant, visi žino kad ketvirtą valandą baigiasi rinkimai – nors iš tikrųjų jei būtų eilė, tai leistų balsuoti iki tiek, kol baigis eilė, kad visi galėtų prabalsuoti. Šiaip visą dieną per radiją žmones ragino nepalikti šio darbo paskutinei minutei, kad nesusidarytų eilės. Taigi. Prie kiekieno stalo sakiau, kad dirba 6 žmonės. Jie patys skaičiuoja balsus toje pačioje klasėje prie kurios stovėjo. Atplėšia kartoninės dėžės izoliaciją, iškrato visus balsus. Sutikrina ar atitinka skaičius pagal parašus sąraše.
Kiekvienam sąraše priskirta apie 300 rinkėjų. Kiekvienas, kuriam įdomu, gali ateiti ir toj pačioj klasėj stebėti kaip skaičiuojami balsai. Vienas garsiai skaito už ką prabalsuota, kitas ant lentos deda brūkšniukus už kiekvieną balsą, trečias taip pat brūkšniuoja apskaitos lape, ketvirtas delioja į krūveles balsus, penktas stebi iš šono, o dar vienas irgi šmirinėja aplinkui. Padeda lanstyti ar šiaip nieko neveikia. Tuo tarpu žmonės atina ir išeina iš klasės kada kas sugalvoja. Aš tuo matu fotografavau. Nikes nieko man nesakė. Tai va. Referendumas Bolivijoj.
Rezultatai:
Mūsų apylinkėje visose klasės be išimties laimėjo NE konstitucijai ir 5 tūkstančiai hektrarų žemės nuosavybės.
Per vakaro žinias pranešė, kad pirminiais duomenimis 39% - TAIP, 61% - NE. Oficiliūs referendum rezultati bus paskelbti po 20 dienų. Kaip ir prognozuota visuose didžiuosiuos miestuose dauguma balsavo NE. Štai jums rinkimai Bolivijoje: kartoninės dėžės, rašaluoti pirštai, pėškomobilio propagvimas, baudos už pilietinių teisių nevykdyma ir t.t.....
P.S.1. Info Lietuvoje: http://www.lrt.lt/news.php?strid=5043&id=5116691
P.S. 2. Mas informacion a los españoles o a los quien entiende el castellano ;) http://www.lostiempos.com/noticias/25-01-09/25_01_09_nac2.php
2009-01-23
Nr. 6. Koncertas
Vakar buvo paskutinė agitacijų diena prieš sekmadienio referendumą. Per visą šį laikotarpį pirmą kartą mačiau žmones su plakatais ne tik raginančius balsuoti už, bet ir prieš. Nes visa opozicija yra labai reguliuojama ir iš tikrųjų žmonės negali laisvai reikšti savo nuomonės prieš valdžią. Kitaip tai baigiasi muštynėmis, deginimais, sužeidimais ar net mirtimis. Bet apie šią temą po sekmadienio. Žiūrėsim kas bus ;)
Vietoj diskusijos už ar prieš konstituciją, pasirinkau kultūrinę veiklą. Susiruošiau į baletą. Bilietas jau rankoj (25 bol=10 Lt.), stoviu eilėj kad įleistų į salę, aplinkui žmonės ateina su visokiais „sprite“, „Coca cola“, čipsais ir pan.... Joooo galvoju na ir teatras – su užkandžiais.... Ką padarysi yra kaip yra.
Visi stovim eilėj (nes biletai be vietų, taigi pirmas įėjęs užsiims geresnę vietą), vėluoja 5 min., laukiam.... 10 min. laukiam...... 15 min... 20 min, pradeda leisti į salę, taigi praėjus beveik pusvalandžiui nuo numatytos pradžios užsklanda atsidaro. O ant scenos mikrofonai, būgnai, gitaros ir jokios erdvės šokiui... Na galvoju, kur aš čia pataikiau ir nors esu Bolivijoj, vis tiek neįtikėtina, kad meluotų pardavinėjant bilietus.... Hmmmmm. Laukiu kas čia bus.
O pataikiau beveik į folk bardų vakarą. Pasirodo balerūnui, kuris turėjo šokti tą dieną, buvo operuotas kelis. Taigi visi solidarumo vardan grojo koncerte ir morališkai palaikė šokėją. Na ką, baleto nebuvo, bet užtat koncertas laaaaaabai geras. Kadangi bardų ir visokia kitokia brinzi brinzi muzika man patinka, buvau patenkinta. Dabar kviečiu ir jus susipažinti su bolivietiška muzika ir paklaustyti to, ko aš vakar klausiau.
Pradžiai pristatau pagr. instrumentus:
• charango (tariasi čarango) yra tipinis Bolivijos instrumentas. Tokia miniatiūrinė gitara su daug stygų. Visi ja labai didžiuojasi ir yra įrašyta į Bolivijos kultūros paveldą.
• zampoña - bolivičiai naudoja daug instrumentų panašių į lietuviškus skudučius, tik tų triubelių daugiau, jos didesnės ilgesnės ir įvairesnės.
• quena – dūdelė.
• tarca – didesnė dūdelė.
• guitarra – gitara.
• bombo – būgnas, kurio dangalas yra iš karvės arba avies odos.
O dabar žmonės ir grupės kurie grojo:
Alfredo Coca (“Charango” asociacijos prezidentas) ir Wilson Cruz
“Charango boliviano” (bolivietiškas čarando)
Klausyti čia
Merginų grupė “Mayu”
Morenada “Besar tus labios" (Bučiuoti tavo lūpas)
Klausyti čia
“Bajando de las montañas“ (Leidžiantis nuo kalnų)
Klausyti čia
Betty Veizaga y Quilla (mama su dukra)
“A mi tierra” (Mano Žemei)
Klausyti čia
Fortaleza (šita grupė gyvuoja nuo senų laikų, tik tiek kad keičiasi jos sudėtis. Pvz. antra daina yra skirta, kad baigtųsi karas tarp Peru ir Ekvadoro prieš gerą dešimtmetį, o apsirengę su tais pačiais pončiais kaip ir vakarykščiai muzikantai)
“Linda tierra boliviana” (Graži Bolivijos žemė)
Klausyti čia
“Mi Ecuador” (Mano Ekvadoras)
Klausyti čia
Na va, beveik kartu su manim sudalyvavote koncerte ;)
Vietoj diskusijos už ar prieš konstituciją, pasirinkau kultūrinę veiklą. Susiruošiau į baletą. Bilietas jau rankoj (25 bol=10 Lt.), stoviu eilėj kad įleistų į salę, aplinkui žmonės ateina su visokiais „sprite“, „Coca cola“, čipsais ir pan.... Joooo galvoju na ir teatras – su užkandžiais.... Ką padarysi yra kaip yra.
Visi stovim eilėj (nes biletai be vietų, taigi pirmas įėjęs užsiims geresnę vietą), vėluoja 5 min., laukiam.... 10 min. laukiam...... 15 min... 20 min, pradeda leisti į salę, taigi praėjus beveik pusvalandžiui nuo numatytos pradžios užsklanda atsidaro. O ant scenos mikrofonai, būgnai, gitaros ir jokios erdvės šokiui... Na galvoju, kur aš čia pataikiau ir nors esu Bolivijoj, vis tiek neįtikėtina, kad meluotų pardavinėjant bilietus.... Hmmmmm. Laukiu kas čia bus.
O pataikiau beveik į folk bardų vakarą. Pasirodo balerūnui, kuris turėjo šokti tą dieną, buvo operuotas kelis. Taigi visi solidarumo vardan grojo koncerte ir morališkai palaikė šokėją. Na ką, baleto nebuvo, bet užtat koncertas laaaaaabai geras. Kadangi bardų ir visokia kitokia brinzi brinzi muzika man patinka, buvau patenkinta. Dabar kviečiu ir jus susipažinti su bolivietiška muzika ir paklaustyti to, ko aš vakar klausiau.
Pradžiai pristatau pagr. instrumentus:
• charango (tariasi čarango) yra tipinis Bolivijos instrumentas. Tokia miniatiūrinė gitara su daug stygų. Visi ja labai didžiuojasi ir yra įrašyta į Bolivijos kultūros paveldą.
• zampoña - bolivičiai naudoja daug instrumentų panašių į lietuviškus skudučius, tik tų triubelių daugiau, jos didesnės ilgesnės ir įvairesnės.
• quena – dūdelė.
• tarca – didesnė dūdelė.
• guitarra – gitara.
• bombo – būgnas, kurio dangalas yra iš karvės arba avies odos.
O dabar žmonės ir grupės kurie grojo:
Alfredo Coca (“Charango” asociacijos prezidentas) ir Wilson Cruz
“Charango boliviano” (bolivietiškas čarando)
Klausyti čia
Merginų grupė “Mayu”
Morenada “Besar tus labios" (Bučiuoti tavo lūpas)
Klausyti čia
“Bajando de las montañas“ (Leidžiantis nuo kalnų)
Klausyti čia
Betty Veizaga y Quilla (mama su dukra)
“A mi tierra” (Mano Žemei)
Klausyti čia
Fortaleza (šita grupė gyvuoja nuo senų laikų, tik tiek kad keičiasi jos sudėtis. Pvz. antra daina yra skirta, kad baigtųsi karas tarp Peru ir Ekvadoro prieš gerą dešimtmetį, o apsirengę su tais pačiais pončiais kaip ir vakarykščiai muzikantai)
“Linda tierra boliviana” (Graži Bolivijos žemė)
Klausyti čia
“Mi Ecuador” (Mano Ekvadoras)
Klausyti čia
Na va, beveik kartu su manim sudalyvavote koncerte ;)
2009-01-19
Nr. 5. Ko aš čia atvažiavau?
Prieš man išvažiuojant ir apskritai visus metus manęs daug kas klausė – „kur tu važiuoji ir ko? Ar palikai ten ką nors?!“. Iki šiol nelabai galėjau pasakyti nei kur važiuoju, nei ką iš tikrųjų darysiu. Žinojau, kad važiuoju savanoriauti. Taigi. Ir prieš važiuojant į pietų Amerika, net ir norint nesivadovauti stereotipais, visgi mintys lindo tokios, kad čia nebus organizuotumo, kad bus chaosas, visi visur vėluos ir išvis, ką jie čia veikia. Bet šį savaitgalį supratau, kad patekau ir super gerai organizuotą komandą. O tai yra didelis palengvinimas man ;)
Taigi apie viską nuo pradžių.
Šį savaitgalį buvo visų ateinančių metų veiklos planavimas. Mūsų buvo 9 žmonės. T.y. branduolys. Vėliau į konkrečias veiklas nuolat įsijungs dar apie 5 žmones. Taip pat tikimasi, kad ateis šiaip, niekuo daug neįsipareigojančių savanorių.
Štai galite susipažinti su mano komanda:
Aš – nepasikeitus, ane?;), Rudy (sociologas), Marcela (advokatė), Cesar (koordinatorius, mano kontaktinis asmuo), Tatjana (psichologė), Cayo (IT), Cristhian (administratorius, gyvenu pas jį su tėvais), t. Jesus (kunigas), Jose Luis (logistika) ir dar keletas žmonių (pedagogė, rankdarbiai, šokis, tapyba....) kurių nuotraukoje nėra.
Turbūt vis dar kirba klausimas – tai kas per darbas ir kur?
2007 m. keturi žmonės vedami utopinių minčių ir svajonių apie geresnę Bolivijos vargšų kasdienybę nusprendė įkurti fondą „Nauja bendruomenė“. Šio fondo tikslas yra „pažadinti“ vaikus, kad gebėtų būti atsakingi patys už save, turėtų savo nuomonę, gebėtų atsiliepti į šeimos problemas (o ne aklai paklusti prievartai, tradicijai, taikytis su blogomis gyvenimo sąlygomis....) ir aktyviai ne tik dalyvautų, bet ir organizuotų bendruomenės gyvenimą.
Fondo logotipas
Po atliktos socio-ekonominės analizės buvo identifikuota zona, kur vietiniais žmonėmis yra ypač manipuliuojama (labiau nei apskritai kalbant apie Bolivijos gyventojus – bet čia kita tema, daugiau apie tai – po kita sekmadienį vyksiančio referendumo dėl naujos konstitucijos). Todėl remiantis trimis pagrindiniais ramsčiais:
- žmogus,
- šeima,
- bendruomenė
nuspręsta inicijuoti projektą „Vaikų ir paauglių lyderio gebėjimų lavinimas“ („Formación de líderes en habilidades para la vida de niños, niñas y adolescentes“).
2009 m. bus tretieji šio projekto vykdymo metai, kur aš didžiąja dalimi ir dirbsiu. Iš tikrųjų visai netikėtai patekau ten kur ir būčiau norėjusi pati pasirinkti. Šio projekto tikslas – prevencinė veikla. O tai ir yra pagrindinis visų mano darbų tikslas. T.y. suprantu ir pritariu, kad reikia padėti žmonėms patekusiems į bėdą, juos gelbėti ir traukti iš „balos“, tačiau aš skiriu prioritetą prevencinei veiklai, t.y. sudaryti sąlygas, kad žmogus neįkristų į tą balą. Ši mano nuostata atsirado dar nuo tų laikų kai nuo 16 metų savanoriavau programoje, kur vesdavome seminarus jaunimui apie bendravimo įgūdžių tobulinimą ir pan. dalykus. Na gerai, bet į istoriją irgi nesiplėsiu. Esmė tame, kad šiame projekte vaikams ne duoda saldainį, o mokina jį susirasti/pasigaminti. Tai ypač svarbu. Vaikų amžius 8-12 metų (skautai, atkreipėt dėmesį, medžioklės džiunglėse metai man ir čia pravers ;)
Bet to, kad projektas vaikams ir paaugliams jau įsitvirtino, šiemet pradedamas naujas projektas jaunimui „Jaunimo lyderių formavimas“ („Formacion de lideres juveniles“). Šiame projekte aš prisidėsiu administravimo prasme, nes be to, kad tiesiogiai dalyvausiu užsiėmimuose su vaikais, dalį dienos skirsiu visų projektų administravimo daliai (veiklos koordinavimas, finansų tvarkymas, ataskaitos... – bėgau bėgau nuo popierizmo, o dabar pati prisidedu prie popierių gamybos.). Nes šiuose projektuose yra labai daug neformalių dalykų, kuriuos reikią „įdėti“ į formą (dėl atskaitomybės ir kokybiškesnės veikos).
Šiuo metu fondo veikla apsiriboja vargšų kvartale pietinėje Cochabambos dalyje. Šio fondo galva, vadinkim taip, yra toje zonoje esančios parapijos kunigas, kuris ir duoda impulsą visos veiklos plėtrai. Kiti keturi iniciatoriai realiai dirba „normaliuose“ darbuose ir darbas fondo veikloje yra savanoriškas ir papildomas. Taigi, daugmaž manau dabar yra aišku kas ir kaip. Siūlau pažiūrėti siužetą iš nuotraukų apie fondo veiklą (čia kol dar savų neturiu).
Hmmm norėjau įkelti foto montažą apie fondo veiklą, tačiau leidžia įkelti video iki 100 MB, o mano turimas užima 140 MB. Jei kas turit minčių kaip galėčiau tą padaryti - parašykit ;)
Realiai veikla regione prasidės vasario mėnesį kartu su mokslo metų pradžia (šiuo metu yra moksleivių vasaros atostogos). Per šį likusį laiką reikia pabaigti planus ir pasiruošti veiklai. O nuo vasario – pas vaikus. Tada liepos mėnesį bus žiemos atostogos ir nuo rugpjūčio antras pusmetis iki lapkričo pabaigos. Kol kas galiu tik tiek papasakoti. O daugiau apie darbą ir jo ypatybes – nuo vasario ;)
Na gerai, o dabar patikrinsim ar atidžiai skaitėt – čia dar viena mūsų komandos nuotrauka. Ar nežiūrint aukščiau jau atpažįstat kas yra kas? Nes dabar kai jau ką pasakosiu vadinsiu vardais, taigi būtų neprošal atsiminti kas yra kas ;)
Šiam kartui tiek,
Iki!
P.S. visai ne į temą – savo miniatiūriniame kambaryje, jau turiu komodą!!! Nebereikia gyventi lagamine ;)
Taigi apie viską nuo pradžių.
Šį savaitgalį buvo visų ateinančių metų veiklos planavimas. Mūsų buvo 9 žmonės. T.y. branduolys. Vėliau į konkrečias veiklas nuolat įsijungs dar apie 5 žmones. Taip pat tikimasi, kad ateis šiaip, niekuo daug neįsipareigojančių savanorių.
Štai galite susipažinti su mano komanda:
Aš – nepasikeitus, ane?;), Rudy (sociologas), Marcela (advokatė), Cesar (koordinatorius, mano kontaktinis asmuo), Tatjana (psichologė), Cayo (IT), Cristhian (administratorius, gyvenu pas jį su tėvais), t. Jesus (kunigas), Jose Luis (logistika) ir dar keletas žmonių (pedagogė, rankdarbiai, šokis, tapyba....) kurių nuotraukoje nėra.
Turbūt vis dar kirba klausimas – tai kas per darbas ir kur?
2007 m. keturi žmonės vedami utopinių minčių ir svajonių apie geresnę Bolivijos vargšų kasdienybę nusprendė įkurti fondą „Nauja bendruomenė“. Šio fondo tikslas yra „pažadinti“ vaikus, kad gebėtų būti atsakingi patys už save, turėtų savo nuomonę, gebėtų atsiliepti į šeimos problemas (o ne aklai paklusti prievartai, tradicijai, taikytis su blogomis gyvenimo sąlygomis....) ir aktyviai ne tik dalyvautų, bet ir organizuotų bendruomenės gyvenimą.
Fondo logotipas
Po atliktos socio-ekonominės analizės buvo identifikuota zona, kur vietiniais žmonėmis yra ypač manipuliuojama (labiau nei apskritai kalbant apie Bolivijos gyventojus – bet čia kita tema, daugiau apie tai – po kita sekmadienį vyksiančio referendumo dėl naujos konstitucijos). Todėl remiantis trimis pagrindiniais ramsčiais:
- žmogus,
- šeima,
- bendruomenė
nuspręsta inicijuoti projektą „Vaikų ir paauglių lyderio gebėjimų lavinimas“ („Formación de líderes en habilidades para la vida de niños, niñas y adolescentes“).
2009 m. bus tretieji šio projekto vykdymo metai, kur aš didžiąja dalimi ir dirbsiu. Iš tikrųjų visai netikėtai patekau ten kur ir būčiau norėjusi pati pasirinkti. Šio projekto tikslas – prevencinė veikla. O tai ir yra pagrindinis visų mano darbų tikslas. T.y. suprantu ir pritariu, kad reikia padėti žmonėms patekusiems į bėdą, juos gelbėti ir traukti iš „balos“, tačiau aš skiriu prioritetą prevencinei veiklai, t.y. sudaryti sąlygas, kad žmogus neįkristų į tą balą. Ši mano nuostata atsirado dar nuo tų laikų kai nuo 16 metų savanoriavau programoje, kur vesdavome seminarus jaunimui apie bendravimo įgūdžių tobulinimą ir pan. dalykus. Na gerai, bet į istoriją irgi nesiplėsiu. Esmė tame, kad šiame projekte vaikams ne duoda saldainį, o mokina jį susirasti/pasigaminti. Tai ypač svarbu. Vaikų amžius 8-12 metų (skautai, atkreipėt dėmesį, medžioklės džiunglėse metai man ir čia pravers ;)
Bet to, kad projektas vaikams ir paaugliams jau įsitvirtino, šiemet pradedamas naujas projektas jaunimui „Jaunimo lyderių formavimas“ („Formacion de lideres juveniles“). Šiame projekte aš prisidėsiu administravimo prasme, nes be to, kad tiesiogiai dalyvausiu užsiėmimuose su vaikais, dalį dienos skirsiu visų projektų administravimo daliai (veiklos koordinavimas, finansų tvarkymas, ataskaitos... – bėgau bėgau nuo popierizmo, o dabar pati prisidedu prie popierių gamybos.). Nes šiuose projektuose yra labai daug neformalių dalykų, kuriuos reikią „įdėti“ į formą (dėl atskaitomybės ir kokybiškesnės veikos).
Šiuo metu fondo veikla apsiriboja vargšų kvartale pietinėje Cochabambos dalyje. Šio fondo galva, vadinkim taip, yra toje zonoje esančios parapijos kunigas, kuris ir duoda impulsą visos veiklos plėtrai. Kiti keturi iniciatoriai realiai dirba „normaliuose“ darbuose ir darbas fondo veikloje yra savanoriškas ir papildomas. Taigi, daugmaž manau dabar yra aišku kas ir kaip. Siūlau pažiūrėti siužetą iš nuotraukų apie fondo veiklą (čia kol dar savų neturiu).
Hmmm norėjau įkelti foto montažą apie fondo veiklą, tačiau leidžia įkelti video iki 100 MB, o mano turimas užima 140 MB. Jei kas turit minčių kaip galėčiau tą padaryti - parašykit ;)
Realiai veikla regione prasidės vasario mėnesį kartu su mokslo metų pradžia (šiuo metu yra moksleivių vasaros atostogos). Per šį likusį laiką reikia pabaigti planus ir pasiruošti veiklai. O nuo vasario – pas vaikus. Tada liepos mėnesį bus žiemos atostogos ir nuo rugpjūčio antras pusmetis iki lapkričo pabaigos. Kol kas galiu tik tiek papasakoti. O daugiau apie darbą ir jo ypatybes – nuo vasario ;)
Na gerai, o dabar patikrinsim ar atidžiai skaitėt – čia dar viena mūsų komandos nuotrauka. Ar nežiūrint aukščiau jau atpažįstat kas yra kas? Nes dabar kai jau ką pasakosiu vadinsiu vardais, taigi būtų neprošal atsiminti kas yra kas ;)
Šiam kartui tiek,
Iki!
P.S. visai ne į temą – savo miniatiūriniame kambaryje, jau turiu komodą!!! Nebereikia gyventi lagamine ;)
2009-01-16
Nr. 4. Edukacinė pamokėlė
Na ką, visi žinom, kad aš Bolivijoj, bet kiek iš jūsų tiksliai žino kurioj vietoj yra ta Bolivija, su kuriom šalim ribojasi, kokios oficialios kalbos ir pan.....???? Taigi: pasinaudodama įvairiais šaltiniais, sukompiliavau šį tekstą. Prašom – švieskitės ir būkite apsišvietę! ;)
Vizitinė kortelė
Valstybinė kalba - ispanų, kečujų, aimarų
Sostinė - Sukrė (iš senų laikų) / La Pasas (administracinė)
Didžiausias miestas - La Pasas
Valstybės vadovas - Prezidentas Evo Morales
Plotas 1 098 581 km² (% vandens 1,29%)
Valiuta - bolivianas (BOB)
Nepriklausomybė - 1825 m. rugpjūčio 6 d. (nuo Ispanijos)
Gyventojai - apie 9 mln.
Bolivijos vėliava (gali herbo ir nebūti). Lengviausias būdas atsiminti - spalvų išdėstymas kaip šviesoforo ;)
Geografija
Bolivija – valstybė be išėjimo į jūrą vakarinėje/centrinėje Pietų Amerikoje. Vakarinė Bolivijos dalis yra Andų kalnuose. Čia yra ir aukščiausia šalies vieta Sachamos kalnas (6542 m). Viduryje Bolivijos yra Altiplano plokščiakalnis, kuriame ir gyvena didžioji dauguma Bolivijos gyventojų. Čia ir aš esu ;) Rytinėje dalyje yra žemuma, Amazonijos drėgnieji atogrąžų miškai, pietryčiuose pereina į Čikitanijos regioną - vakarinį Gran Čiako pakraštį. Tikiuosi bent kokai savaite nulėkti. Juk reikia susipažinti ir su džiunglėm! (Turiu vaistų nuo maliarijos, tik jau neirūpinkit)
Šiaurės vakaruose, Altiplane telkšo du dideli ežerai - Titikaka ir Poopas, kuriuos jungia Desaguadero upė. Pietvakarių dykinėse telkšo daug spalvotųjų lagūnų ir druskos lygumų (Ujūnio, Koipasos ir kt.). Rytų Boliviją raižo Amzonės baseinui priklausančios upės: Beni, Mamorė, Grandė, Guaporė, Madre de Diosas, Itonomasas. Pačiuose pietryčiuose yra šlapynių (Isosogo) ir pelkių (Pantanalio pakraštys).
Administracinis suskirstymas
Matot – aš gyvenu pačiam centre – Cochabamboj (tariasi Kočiabamba) – kur klimatas pats švelniausias, aukštis 2600 m. ir šiaip strategiškai gera vieta. Santa Cruz per karšta ir per drėgna, La Paz per aukštai (apie 3800 m.) ir per šalta.
Istorija
Bolivijos teritorijos vakarinės sritys buvo neatsiejama Senovės Peru civilizacijos dalis. Čia koncentravosi šios civilizacijos Centro pietinis regionas su centru prie Titikakos ežero. Ilgą laiką šiame regione viešpatavo Tiuanako miestas su išskirtine kultūra. Vėliau įsigalėjo aimarų valstybės, kurių svarbiausia buvo Kolja.
XV a. dabartinę Boliviją į savo imperiją įjungė Inkų imperija. Bolivijos teritorija įėjo į vieną keturių Imperijos provincijų - Koljasuju.
Inkų imperijos dalimi šalis išliko iki ispanų atvykimo XVI a., kai tapo Ispanijos Peru vicekaralystės dalimi. Pasipriešinimas pradėtas 1809 m., tačiau nepriklausomybė pasiekta 1825 m. Kurį laiką kartu su Peru sudarė vieną valstybę.
Politinė sistema
Bolivijos konstitucija buvo priimta po nepriklausomybės kažkada 198… m. Po to karts nuo karto buvo įtraukiami visokie papildymai, pakeitimai ir pan. 1967 m. konstitucija papildyta 1994 m., numato subalansuota vykdomąją, įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios pasidalijimą. Tradiciškai stipri vykdomoji valdžia linkusi užtemdyti kongreso, kurio vaidmuo paprastai apsiriboja teisės aktų aptarimu ir patvirtinimu, inicijuotus vykdomosios valdžios. Teismų sistema, susidedanti iš aukščiausiojo teismo ir žemesniųjų teismų departamentų, nuo seno kaltinama korupcija ir neefektyvumu. Po papildytos konstitucijos ir vėliau priimtų įstatymų, vyriausybė pradėjo potencialiai radikalias reformas teisminėje sistemoje.
Šie metai Bolivijai labai svarbūs, todėl kad sausio 25 d. bus referendumas dėl naujos konstitucijos priėmimo. T.y. dabartinis šalies vadovas Evo Morales inicijavo, kad būtų priimta ir patvirtinta nauja konstitucija. Šiuo metu yra visur propaganda, kad žmonės balsuotų už naująją konstituciją, kuri nėra ankstesniosios papildymas, bet jos visiškas pakeitimas. Kadangi prezidentas yra kilęs iš „kaimo“, t.y. indėnų kilmės, daugelis žmonių jį remia vien dėl jo asmenybės, o ne dėl priimamų sprendimų politikoje. Tuo labiau kad visi jo reklaminiai šūkiai yra orientuoti į žmones, jų raštingumą, jų geresnį gyvenimą. Ir neišprususi liaudis iš provincijuos juo visiškai pasitiki.
Ekonomika
Nepaisant didelių gamtinių dujų ir naftos, Bolivija yra viena iš skurdžiausių šalių Pietų Amerikoje (neskaičiuojant centrinės Amerikos, yra skurdžiausia Pietų Amerikoje). Daug žmonių per dieną neuždirba net 1 dolerio. Bendras šalies skurdo lygis 55 proc. Didelė dalis gyventojų pragyvena iš nelegalių kokainmedžių auginimo. Žemės ūkyje auginamos sojų pupelės, kava, medvilnė, kukurūzai, cukranendrės, ryžiai, bulvės, nors dirbamos žemės maža.
Bolivijoje yra kasybos, lydymo, naftos perdirbimo, maisto produktų apdirbimo, nedidelė gamybos pramonė.
Importuojami naftos produktai, plastikas, popierius, lėktuvai ir jų dalys, maisto produktai, automobiliai, plataus vartojimo prekės. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Brazilija, Argentina, JAV, Peru.
Beje apie krizė jie čia niekas nieko nekalba. Jei jau susitinki su turtingesnės klasės atstovu, tai sako „ten pas jus Europoj nelabai gerai, krizė ar kazkas panašaus“. O čia tai nieko. Žmonių nepasiekia. Krizė jaučiama tik makroekonomikos lygiu, kaip šaliai (mažiau paramos, rėmėjų ir t.t.), bet tiesiogiai žmonių neveikia. O pas mus akmenimis ir kiaušiniais mėtosi. Nesamonė kažkokia!
Demografija
Bolivijos etninė demografija yra pasiskirsčiusi taip:
• šalyje 30% kečujų kalba ir
• 25% aimarų kalba kalbančių gyventojų.
Didžiausios etninės grupės yra kečujai (2,5 milijono) ir aimarai (2 milijonai), taip pat yra čikitanai (180 000) ir gvaraniai (125 000).
Taigi visa indėnų populiacija sudaro 55% gyventojų, likusią dalį sudaro - 30% metisai ir apie 15% baltaodžiai.
Bolivija yra viena skurdžiausių Pietų Amerikos valstybių. Beveik 2/3 jos gyventojų, kurių daugumą sudaro žemdirbiai, gyvena skurde. Gyventojų tankumas labai įvairus - nuo 1 žm/km² pietrytinėje šalies dalyje iki 10 žm./km² centrinėje Bolivijoje. Kasmet gyventojų skaičius padidėja 1,45%.
Bolivijos gyventojų raštingumas:
• bendras: 87,2%
• vyrų: 93,1%
• moterų: 81,6%(2003)
Didžioji dalis šalies gyventojų išpažįsta Romos katalikų tikėjimą (jis kol kas taip pat laikomas nacionaliniu šalies tikėjimu, bet jei patvirtins naująją konstituciją, ten šio teiginio nebebus), populiarus ir protestantizmas.
Kultūra
Nors Bolivija ekonomiškai yra skurdžiausia šalis Pietų Amerikoje, tačiau savo kultūros turtingumu pralenkia daugelį aplinkinių šalių. Bolivijos kultūrą smarkiai įtakoja aimarai, kečujų kalbos atstovai, taip pat kitos populiarios Pietų Amerikos tautos.
Kultūros raida Bolivijoje dalinama į tris pagrindines dalis:
• iki Kolumbinis laikotarpis,
Svarbūs archeologiniai griūvėsiai, aukso ir sidabro ornamentai, akmens paminklai, keramikos ir audinių dirbiniai yra likę iš ankstesnių iki Kolumbinio laikotarpio egzistavusių kultūrų. Svarbiausi išlikę griūvėsiai yra Tihuanakas, Samaipata, Inkalaita ir Iskanavaja. Kita šalies teritorija yra mažai ištyrinėta dėl sunkaus pasiekiamumo.
• kolonizacija ir
Ispanija atnešė į šalį savų meno kultūros tradicijų, kurios išsivystė į savitą architektūros, tapymo ir skulptūros stilių, kuris buvo vadinamas "Metisų baroku". Kolonizacijos laikotarpiu šalyje buvo ne tik žymūs to meto menininkai, tačiau ir niekam nežinomi, tačiau gerai apmokyti akmens tašytojai, medžio drožėjai, auksakaliai ir sidabro apdirbėjai.
• respublikos laikotarpis.
Žymiausi Bolivijos XX amžiaus menininkai yra šie: Guzmán de Rojas, Arturo Borda, María Luisa Pacheco ir Marina Núñez del Prado.
Šalis turi ir turtingą folklorą. Bolivijos vietinė folkloro muzika yra savita ir įvairi. "Velnių šokis", atliekamas žymiajame Oruro karnavale, yra vienas didžiausių folklorinių renginių Pietų Amerikoje. Šis karnavalas yra įrašytas į UNESCO Žodinio ir neapčiuopiamo žmonijos paveldo šedevrų sąrašą. Aš ten važiuosiu! Jau susitariau, kad mane pasiimtų. O dabar tuo prieškarnavaliniu laikotarpiu vakarais aikštėse renkasi jaunimas ir šoka tuos savo tradicinius šokius. Taip ruošiasi karnavalui. Gražu žiūrėti, kai tiek vaikinai, tiek merginos aktyviai ir su užsidegimu šoka tradicinius šokius. Tai tikrai yra svarbiausia metų šventė Bolivijoje. Visi kaip išprotėję. Ir šiaip Bolivija yra švenčių šalis. Man pasakojo, kad priėjimą prie jūros Bolivija prarado būtent dėl šito karnavalo. Žmonės niekas nenorėjo kariauti ir Čilė tuo pasinaudojusi užėmė Bolivijos žemes prie jūros. Vat kaip būna ;) Beje, nežinau iš kur dar vienas kvailas paprotys. Vaidinasi vaikinai linksminasi (čia aš taip sakau). Jau vakar pirmą kartą mane aplaistė vandeniu iš pravažiuojančios mašinos (gerai kad nestipriai!). Šiuo laikotarpiu iki pat karnavalo kiekviena mergina saugosi, nes vaikinai iš namo, mašinos, gatvėj ar bet kur laidosi vandeniu iš šautuvų, mėtosi balionais su vandeniu ir t.t. Nežianau nei ką reiškia, nei kodėl, žinau kad reikia saugotis. Nes kartais būna, kad jei iš tolo paleidžia tai labai skauda. Ir žinoma taiko į minščiausią vietą – į užpakalį.
Bolivijos gyventojai labai mėgsta futbolą, kuris laikomas nacionaliniu sportu. Taip pat mėgiamas ir stalo futbolas, kurį tiek suaugę, tiek vaikai žaidžia tiesiog gatvėse.
Edukacinė pamokėlė baigta. Galite bėgti į lauką ir pailsinti akis nuo kompiuterio ;)
Vizitinė kortelė
Valstybinė kalba - ispanų, kečujų, aimarų
Sostinė - Sukrė (iš senų laikų) / La Pasas (administracinė)
Didžiausias miestas - La Pasas
Valstybės vadovas - Prezidentas Evo Morales
Plotas 1 098 581 km² (% vandens 1,29%)
Valiuta - bolivianas (BOB)
Nepriklausomybė - 1825 m. rugpjūčio 6 d. (nuo Ispanijos)
Gyventojai - apie 9 mln.
Bolivijos vėliava (gali herbo ir nebūti). Lengviausias būdas atsiminti - spalvų išdėstymas kaip šviesoforo ;)
Geografija
Bolivija – valstybė be išėjimo į jūrą vakarinėje/centrinėje Pietų Amerikoje. Vakarinė Bolivijos dalis yra Andų kalnuose. Čia yra ir aukščiausia šalies vieta Sachamos kalnas (6542 m). Viduryje Bolivijos yra Altiplano plokščiakalnis, kuriame ir gyvena didžioji dauguma Bolivijos gyventojų. Čia ir aš esu ;) Rytinėje dalyje yra žemuma, Amazonijos drėgnieji atogrąžų miškai, pietryčiuose pereina į Čikitanijos regioną - vakarinį Gran Čiako pakraštį. Tikiuosi bent kokai savaite nulėkti. Juk reikia susipažinti ir su džiunglėm! (Turiu vaistų nuo maliarijos, tik jau neirūpinkit)
Šiaurės vakaruose, Altiplane telkšo du dideli ežerai - Titikaka ir Poopas, kuriuos jungia Desaguadero upė. Pietvakarių dykinėse telkšo daug spalvotųjų lagūnų ir druskos lygumų (Ujūnio, Koipasos ir kt.). Rytų Boliviją raižo Amzonės baseinui priklausančios upės: Beni, Mamorė, Grandė, Guaporė, Madre de Diosas, Itonomasas. Pačiuose pietryčiuose yra šlapynių (Isosogo) ir pelkių (Pantanalio pakraštys).
Administracinis suskirstymas
Matot – aš gyvenu pačiam centre – Cochabamboj (tariasi Kočiabamba) – kur klimatas pats švelniausias, aukštis 2600 m. ir šiaip strategiškai gera vieta. Santa Cruz per karšta ir per drėgna, La Paz per aukštai (apie 3800 m.) ir per šalta.
Istorija
Bolivijos teritorijos vakarinės sritys buvo neatsiejama Senovės Peru civilizacijos dalis. Čia koncentravosi šios civilizacijos Centro pietinis regionas su centru prie Titikakos ežero. Ilgą laiką šiame regione viešpatavo Tiuanako miestas su išskirtine kultūra. Vėliau įsigalėjo aimarų valstybės, kurių svarbiausia buvo Kolja.
XV a. dabartinę Boliviją į savo imperiją įjungė Inkų imperija. Bolivijos teritorija įėjo į vieną keturių Imperijos provincijų - Koljasuju.
Inkų imperijos dalimi šalis išliko iki ispanų atvykimo XVI a., kai tapo Ispanijos Peru vicekaralystės dalimi. Pasipriešinimas pradėtas 1809 m., tačiau nepriklausomybė pasiekta 1825 m. Kurį laiką kartu su Peru sudarė vieną valstybę.
Politinė sistema
Bolivijos konstitucija buvo priimta po nepriklausomybės kažkada 198… m. Po to karts nuo karto buvo įtraukiami visokie papildymai, pakeitimai ir pan. 1967 m. konstitucija papildyta 1994 m., numato subalansuota vykdomąją, įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios pasidalijimą. Tradiciškai stipri vykdomoji valdžia linkusi užtemdyti kongreso, kurio vaidmuo paprastai apsiriboja teisės aktų aptarimu ir patvirtinimu, inicijuotus vykdomosios valdžios. Teismų sistema, susidedanti iš aukščiausiojo teismo ir žemesniųjų teismų departamentų, nuo seno kaltinama korupcija ir neefektyvumu. Po papildytos konstitucijos ir vėliau priimtų įstatymų, vyriausybė pradėjo potencialiai radikalias reformas teisminėje sistemoje.
Šie metai Bolivijai labai svarbūs, todėl kad sausio 25 d. bus referendumas dėl naujos konstitucijos priėmimo. T.y. dabartinis šalies vadovas Evo Morales inicijavo, kad būtų priimta ir patvirtinta nauja konstitucija. Šiuo metu yra visur propaganda, kad žmonės balsuotų už naująją konstituciją, kuri nėra ankstesniosios papildymas, bet jos visiškas pakeitimas. Kadangi prezidentas yra kilęs iš „kaimo“, t.y. indėnų kilmės, daugelis žmonių jį remia vien dėl jo asmenybės, o ne dėl priimamų sprendimų politikoje. Tuo labiau kad visi jo reklaminiai šūkiai yra orientuoti į žmones, jų raštingumą, jų geresnį gyvenimą. Ir neišprususi liaudis iš provincijuos juo visiškai pasitiki.
Ekonomika
Nepaisant didelių gamtinių dujų ir naftos, Bolivija yra viena iš skurdžiausių šalių Pietų Amerikoje (neskaičiuojant centrinės Amerikos, yra skurdžiausia Pietų Amerikoje). Daug žmonių per dieną neuždirba net 1 dolerio. Bendras šalies skurdo lygis 55 proc. Didelė dalis gyventojų pragyvena iš nelegalių kokainmedžių auginimo. Žemės ūkyje auginamos sojų pupelės, kava, medvilnė, kukurūzai, cukranendrės, ryžiai, bulvės, nors dirbamos žemės maža.
Bolivijoje yra kasybos, lydymo, naftos perdirbimo, maisto produktų apdirbimo, nedidelė gamybos pramonė.
Importuojami naftos produktai, plastikas, popierius, lėktuvai ir jų dalys, maisto produktai, automobiliai, plataus vartojimo prekės. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Brazilija, Argentina, JAV, Peru.
Beje apie krizė jie čia niekas nieko nekalba. Jei jau susitinki su turtingesnės klasės atstovu, tai sako „ten pas jus Europoj nelabai gerai, krizė ar kazkas panašaus“. O čia tai nieko. Žmonių nepasiekia. Krizė jaučiama tik makroekonomikos lygiu, kaip šaliai (mažiau paramos, rėmėjų ir t.t.), bet tiesiogiai žmonių neveikia. O pas mus akmenimis ir kiaušiniais mėtosi. Nesamonė kažkokia!
Demografija
Bolivijos etninė demografija yra pasiskirsčiusi taip:
• šalyje 30% kečujų kalba ir
• 25% aimarų kalba kalbančių gyventojų.
Didžiausios etninės grupės yra kečujai (2,5 milijono) ir aimarai (2 milijonai), taip pat yra čikitanai (180 000) ir gvaraniai (125 000).
Taigi visa indėnų populiacija sudaro 55% gyventojų, likusią dalį sudaro - 30% metisai ir apie 15% baltaodžiai.
Bolivija yra viena skurdžiausių Pietų Amerikos valstybių. Beveik 2/3 jos gyventojų, kurių daugumą sudaro žemdirbiai, gyvena skurde. Gyventojų tankumas labai įvairus - nuo 1 žm/km² pietrytinėje šalies dalyje iki 10 žm./km² centrinėje Bolivijoje. Kasmet gyventojų skaičius padidėja 1,45%.
Bolivijos gyventojų raštingumas:
• bendras: 87,2%
• vyrų: 93,1%
• moterų: 81,6%(2003)
Didžioji dalis šalies gyventojų išpažįsta Romos katalikų tikėjimą (jis kol kas taip pat laikomas nacionaliniu šalies tikėjimu, bet jei patvirtins naująją konstituciją, ten šio teiginio nebebus), populiarus ir protestantizmas.
Kultūra
Nors Bolivija ekonomiškai yra skurdžiausia šalis Pietų Amerikoje, tačiau savo kultūros turtingumu pralenkia daugelį aplinkinių šalių. Bolivijos kultūrą smarkiai įtakoja aimarai, kečujų kalbos atstovai, taip pat kitos populiarios Pietų Amerikos tautos.
Kultūros raida Bolivijoje dalinama į tris pagrindines dalis:
• iki Kolumbinis laikotarpis,
Svarbūs archeologiniai griūvėsiai, aukso ir sidabro ornamentai, akmens paminklai, keramikos ir audinių dirbiniai yra likę iš ankstesnių iki Kolumbinio laikotarpio egzistavusių kultūrų. Svarbiausi išlikę griūvėsiai yra Tihuanakas, Samaipata, Inkalaita ir Iskanavaja. Kita šalies teritorija yra mažai ištyrinėta dėl sunkaus pasiekiamumo.
• kolonizacija ir
Ispanija atnešė į šalį savų meno kultūros tradicijų, kurios išsivystė į savitą architektūros, tapymo ir skulptūros stilių, kuris buvo vadinamas "Metisų baroku". Kolonizacijos laikotarpiu šalyje buvo ne tik žymūs to meto menininkai, tačiau ir niekam nežinomi, tačiau gerai apmokyti akmens tašytojai, medžio drožėjai, auksakaliai ir sidabro apdirbėjai.
• respublikos laikotarpis.
Žymiausi Bolivijos XX amžiaus menininkai yra šie: Guzmán de Rojas, Arturo Borda, María Luisa Pacheco ir Marina Núñez del Prado.
Šalis turi ir turtingą folklorą. Bolivijos vietinė folkloro muzika yra savita ir įvairi. "Velnių šokis", atliekamas žymiajame Oruro karnavale, yra vienas didžiausių folklorinių renginių Pietų Amerikoje. Šis karnavalas yra įrašytas į UNESCO Žodinio ir neapčiuopiamo žmonijos paveldo šedevrų sąrašą. Aš ten važiuosiu! Jau susitariau, kad mane pasiimtų. O dabar tuo prieškarnavaliniu laikotarpiu vakarais aikštėse renkasi jaunimas ir šoka tuos savo tradicinius šokius. Taip ruošiasi karnavalui. Gražu žiūrėti, kai tiek vaikinai, tiek merginos aktyviai ir su užsidegimu šoka tradicinius šokius. Tai tikrai yra svarbiausia metų šventė Bolivijoje. Visi kaip išprotėję. Ir šiaip Bolivija yra švenčių šalis. Man pasakojo, kad priėjimą prie jūros Bolivija prarado būtent dėl šito karnavalo. Žmonės niekas nenorėjo kariauti ir Čilė tuo pasinaudojusi užėmė Bolivijos žemes prie jūros. Vat kaip būna ;) Beje, nežinau iš kur dar vienas kvailas paprotys. Vaidinasi vaikinai linksminasi (čia aš taip sakau). Jau vakar pirmą kartą mane aplaistė vandeniu iš pravažiuojančios mašinos (gerai kad nestipriai!). Šiuo laikotarpiu iki pat karnavalo kiekviena mergina saugosi, nes vaikinai iš namo, mašinos, gatvėj ar bet kur laidosi vandeniu iš šautuvų, mėtosi balionais su vandeniu ir t.t. Nežianau nei ką reiškia, nei kodėl, žinau kad reikia saugotis. Nes kartais būna, kad jei iš tolo paleidžia tai labai skauda. Ir žinoma taiko į minščiausią vietą – į užpakalį.
Bolivijos gyventojai labai mėgsta futbolą, kuris laikomas nacionaliniu sportu. Taip pat mėgiamas ir stalo futbolas, kurį tiek suaugę, tiek vaikai žaidžia tiesiog gatvėse.
Edukacinė pamokėlė baigta. Galite bėgti į lauką ir pailsinti akis nuo kompiuterio ;)
2009-01-15
Nr. 3. Pirmos trys dienos
Na ka aš galiu pasakyti – planavau pagyventi savaitę, tada kokią reziume padaryti. Bet visai nesiseka taip, nes kaskart prisijungus prie interneto mane atakuoja su vis naujais klausimais. Kas pirmą kartą – ar sveika gyva ir panašiai, kas jau antrą, trečią kartą – apie įspūdžius jau klausia. Taigi, nieko nelaukiant reziumuoju pirmųjų dienų įspūdžius.
Miesto vaizdas nuo kalvos
Panašumai.
O čia žinokit tų panašumų su Lietuva daugiau nei galėjau įsivaizduoti. Vakar pavyzdžiui gėriau girą. Na gerai, pagaminta ne iš duonos, bet skonis labai panašus. Kiekvieną dieną kai pietauju pirmas patiekalas būna sriuba – vakar sultinys su mėsyte, užvakar trinta daržovių ir pan. Tada dar vienas panašumas – kompiuteriai, printeriai ir visa kita – kaip pas mus (HP, LG, Samsung...). Kokių keistenybių mažoka. Pagrindinis mitybos elementas – bulvės! Na šiaip tai logiška, juk bulvės apskritai atkeliavo iš Bolivijos ir Peru. Tai natūralu, kad čia yra daaaaaug bulvių. Kiekvienam patiekale. Tai jau tikrai nesublogėsiu per šiuos metus.
Namai.
Šiandien jau trečia diena. Na bet pradėkim viską nuo pradžių. Pasiėmė mane iš aerouosto mano kontaktinis asmuo ir jo draugas, kurio šeimoje aš ir gyvenu.
Cesar (mano kontaktinis asmuo, bendradarbis) prie Christo de Concordia
Atvažiuojam namo, apie 12 val. nakties atveda mane į kambariuką 2 metrai ant 3 (plius minus), kur stovi viena lova, viena kėdė ir toks mažiuliukas naktinis staliukas. Nei spintos, nei lentynos ir sako tu čia gyvensi. Įsivaizduokit mano reakciją, nors jūs man pasakytumėt kad aš ir pati miniatiūrinė, bet man visada reikia erdvių. Jau Ispanijoj gyvenau mažesniam kambary negu norėčiau, bet ten bent jau buvo lentynėlių ir spintelių daiktams susidėti, o čia nieko. Nuotraukoje matosi mano kambario langas.
Taigi pagal mašiną galit įsivaizduoti kokio pločio mano kambarys. O ilgis – pagal lovą (2-3 m.). Va va, kas matė mano kambari Vilniuj įsivazduoja kaip man sunku…… Bet gerai, kad esu ne visai standartinė. Visi stebisi, kad aš į Boliviją metams laiko atvažiavau su vienu lagaminu (20 kg.) ir viena savaitgaline kuprine (30 l.). Taigi, tai, kad atsivežiau nedaug daiktų man dabar išėjo į gerą. Tik tiek, kad yra karšta, o mano beveik visi marškinėliai su rankovytėm. Tai šiek tiek per karšta. Na bet išgyvensiu. Juk vasara!
Vaizdas pro valgomaji
Sveikata.
Prieš atvažiuojant visi man sakė, kad turėsiu maždaug mėnesio laiko adaptaciją. Na aš maniau, kad čia labai suhiperbolizuota, bet kokia savaitę dvi galvojau, kad gali kas nors tokio atsitikti: karšiavimas, viduriavimas, silpnumas, galvos skausmas ir kiti panašūs dalykai. Juk čia aukštis 2600 m. Aplink kalnai ir t.t. Bet ką aš galiu jums paskayti, nieko iš tų požymių nejaučiu. Dėl maisto nėra efekto, nes panašus maistas, o dėl aukščio tai visi stebisi. Na būna kartais paskauda galva kai daugiau pavaikštau, bet ir viskas. Čia susideda ir karštis, ir aukštis, ir įspūdžiai, tai natūralu, kad galva apsisuka. Suvalgau saldainį, išgeriu stiklinę vandens ir vėl sveika kaip ridikas ;)
Pinigai. Kainos.
Pirmą dieną išsikeičiau eurus į bolivianus. Jausmas neblogas, kai tavo turimų pinigų suma pasidaugina iš dviejų, o kainos ne ;)
1 eur = 8,35 bol.
1 Lt. = 2,42 bol.
Pvz. vakar vakarieniavm mieste. Trys žmonės, visi valgėm vištieną (kepta ant grotelių) su garnyru (ryžiai su sūriu, bulvės, salotos), gėrėm girą. Iš viso sumokėjom 40 bol., t.y. 16 Lt. Na aš skaitau, kad tai labai pigu. Tai įsvaizduokit, kad aš čia lyginu kainas su Lietuva, o jei lygintume eurais su bet kuria kita Europos šalim, tai beveik išvis už dyką. Trys žmonės pavalgo už mažiau nei 5 eur. Neblogai? ;) Aš pradžiai išsikeičiau 200 eurų ir man sakė, kad aš už tiek galėčiau pragyventi du mėnesius. Bet supraskit, kad man maistą ir stogą duoda ;)
Viešasis transportas.
Na gerai reik truputį ir apie įdomybes, o ne tik apie šiaip paprastus dalykus ;) Antrą dieną iškart nuėjau į turizmo informacijos centrą ir gavau ten miesto žemėlapį. Labai gerai. Tada paprašiau gal galėtų man suteikti informacijos, duoti schemą ar nurodyti kitą centrą, kur galėčiau gauti informacijos apie viešąjį transportą. T.y. koks maršrutas kur važiuoja ir pan. Žiūri į mane didelėmis akimis ir sako, atsiprašau, bet deja.. Nes čia transportas veikia taip. Kas turi mašiną, ar kokią kitą trasporto priemonę tas užsideda kokį nors numerį ir važiuoja pagal nustatytą maršrutą (bet kokie tie maršrutai niekur nėra parašyta). Pvz.:
micro – kaina 1,5 bol. (0,62 Lt.) – toks pusiau autobusas, visas spalvotas ir pan. Kaip normalūs autobusai važinėja pastoviu maršrutu.
taxitrufi – kaina 1,5 bol. (0,62 Lt.) – paprastas lengvasis automobilis, kur šalia vairuotojo įsispraudžia du žmonės. Gale vietoj triju gali sėdėti keturi, arba trys su dar trim vaikais… Važinėja pastoviu maršrutu pagal numerius. Taxitrufi gali buti ir mikriukai, kur irgi lipa tiek žmonių kiek tik paveža. Vairuotojas visada sako, kad dar vietos yra, nors ten jau visi keturiais aukštais.
taxi – galima susistabdyti gatvėj (nesaugu) arba išsikviesti telefonu. Nuveža ten kur nori. Maksimum už labai ilgą distanciją gali kainuoti 10 bol. (4 Lt.). Aišku jei mato kad užsienietis, tai gali paprašyti belen kiek. Kaip visur ;)
Kasdienybė. Žmonės.
Tipinis vaizdelis
Pasivaikščioti miesto gatvėmis jau yra atrakcija. Jei aš grįžus iš Ispanijos sakydavau, kad man visko per daug (triukšmo, žmonių, mašinų, užterštumo...), tai čia visko dar daugiau! Tragedija. Bet ką padarysi… Tiek vaikų savo gyvenime dar nesu mačiusi. Kaip paimtum visus Vilniaus vaikų darželių vaikus ir paleistum į miesto centrą. Visur jų pilna, beveik kieviena moteris vedasi vieną arba du vaikus už rankos ir plius dar vienas yra ant kupros. Kai Santa Cruz aerouoste laukiau lėktuvo, kuris vėlavo apie 2 valandas, tai jaučiausi kaip vaikų darželyje. Ten buvo vienas eskalatorius, tai vaikai juo kaip stebuklu važinėjos aukštyn žemyn. Lakstė, žaidė, čiauškėjo. Čia tas pats. Žodžiu, supratote – vaikų čia daug.
Pagal spalvas žmonių neskirstau, bet jau kokį šviesesnį pamačius iškart aišku – arba turistas arba neaišku ką jis čia veikia :D Taip ir ir norisi prieit pakalbinti, kaip iš vienos šeimos, cha cha cha. Juokauju. Šiaip visi žmobės labai malonūs, šypsosi, mandagumo čia viršūnė. Visur tave praleidžia, tiksliau beveik stumia, kad eitum pirma. Pro duris niekada nepraeis pirma vyras. O jei einam palei gatvę, tai vyras būtinai eina iš tos pusės kur gatvė. Įdomi patirtis :)
Verslu čia gali užsiimti kas tik nori. Pilna žmonių gatvėse prekiauja kuo tik nori. Pvz. – vietoj spaudžia natūralias sultis (citrinų, apelsinų...), duoda geri iš stiklinės, tada tą stiklinę vietoj išplauna su vandeniu (nedrįsčiau spėti kiek kartų jos ta vandenį keičia...) ir duoda kitam pirkėjui. Pilna aplinkui vaikšto ir siūlo pirkti riešutus, saldainius, bandeles, yra krėslai kur tau valo batus ir t.t. ir pan.
Apie vairavimo ypatybes net nekalbu. Jei kas nors buvo Sicilijoj, žino koks ten chaosas. Tai čia dar didesnis! Gatvėse dažniausiai nėra nupieštos juostos, o jei ir yra tai jų niekas nepaiso. Vairuoja kaip jiems patinka, pypina kas du metrai, prieš kiekviena posūkį ar gatvelę. Lenkia iš kairės ir iš dešinės, suka kur nori, važiuoja beveik ant kojų. Visa laimė kad yra šviesoforai, jų dar daugmaž klauso. Žmonės irgi eina kur nori, tokių dalykų kaip perėjos yra, bet nelabai jų kas paiso. Šaligatvių ne visur rasi. Žodžių – tikros džiunglės, tik spėk dairytis.
Cia plauku storis ir ilgis zmoniu nerealus. Paziurekite i sitas kasas!
DAUGIAU NUOTRAUKŲ ČIA
Darbas.
Miestas yra suskirstytas pagal žmonių ekonomikos lygį. Šiaurėj turtingi, pietuose vargšai. Dirbu centre. Mano būsimo darbo vieta – skurdžių kvartale (pietuose) užsiėmimai su vaikais ir jaunimu siekiant mokyti juos lyderiavimo, kad gebėtų turėti savo nuomonę, būtų atsakingi už save šeimoje, mokykloje ir organizuotų veiklą bendruomenėje. Na bet apie darbą vėliau, kai jau pradėsiu dirbti, nes dabar mano dienos yra tokios: atsikeliu, atvažiuoju į ofisą (miesto centre), pakalbam, tada aš išeinu į miestą pasivaikščioti, grįžtu, kad kartu papietautume (pietauju su bendradarbio šeima namuose), po pietų vėl einu į miestą, vakare grįžtu namo. Šį savaitgalį susitiks visa mano projekto grupė (apie 12 žm.) ir planuosime kartu visų metų veiklą. Tai bus treti to paties projeto metai. Tada dar bus kelios savaitės pasiruošti, o nuo vasario kuomet prasideda mokslo metai, prasidės ir mano darbas. Vasarą turėsim vieną mėnesį atostogų, ir antras semestras prasidės nuo rugpjūčio.
Vaizdas pro kabineto langa
As, kalnai ir desineje puseje matosi pietinis kvartalas, kur nuo vasario dirbsiu
Adresas.
Laukiu laiškų, atviručių, siuntinių ir kitokio gėrio :))))) Prašau nepatingėti ir naudotis ne tik informacinėmis technologijomis, bet ir normaliu paštu. Sutariam? ;)
Mano adresas:
Milisenta Miseviciute
Arzobispado Av. Heroínas O-152
Casilla postal: 129 (vicaria pastoral, C. Piscoya)
Cochabamba
Bolivia
O tie kas irgi norėtų ką nors iš manęs gauti, tai parašykit savo adresą. Ok?
Turistiniu nuotrauku kita karta idesiu daugiau. Sikart - viena baznycia
DAUGIAU NUOTRAUKŲ ČIA
Gerai, nors aš ir nebaigiau nė pusės pasakoti to ką būtų galima papasakoti. Bet kitų atveju aš niekada nebaigsiu ir šita informacija niekada jūsų nepasieks, nes aš vis turėsiu kuo ją papildyti. Todėl drastiškai dedu tašką. O apie turzimą, turgų, autobusų stoties ypatybes ir kitus vertus dėmesio dalykus papaskosiu kitą kartą. Šiaip planuoju rašyti kartą į savaitę, na bet žiūrėsiu pagal tai kaip man išeis.
Iki,
Milisenta
Miesto vaizdas nuo kalvos
Panašumai.
O čia žinokit tų panašumų su Lietuva daugiau nei galėjau įsivaizduoti. Vakar pavyzdžiui gėriau girą. Na gerai, pagaminta ne iš duonos, bet skonis labai panašus. Kiekvieną dieną kai pietauju pirmas patiekalas būna sriuba – vakar sultinys su mėsyte, užvakar trinta daržovių ir pan. Tada dar vienas panašumas – kompiuteriai, printeriai ir visa kita – kaip pas mus (HP, LG, Samsung...). Kokių keistenybių mažoka. Pagrindinis mitybos elementas – bulvės! Na šiaip tai logiška, juk bulvės apskritai atkeliavo iš Bolivijos ir Peru. Tai natūralu, kad čia yra daaaaaug bulvių. Kiekvienam patiekale. Tai jau tikrai nesublogėsiu per šiuos metus.
Namai.
Šiandien jau trečia diena. Na bet pradėkim viską nuo pradžių. Pasiėmė mane iš aerouosto mano kontaktinis asmuo ir jo draugas, kurio šeimoje aš ir gyvenu.
Cesar (mano kontaktinis asmuo, bendradarbis) prie Christo de Concordia
Atvažiuojam namo, apie 12 val. nakties atveda mane į kambariuką 2 metrai ant 3 (plius minus), kur stovi viena lova, viena kėdė ir toks mažiuliukas naktinis staliukas. Nei spintos, nei lentynos ir sako tu čia gyvensi. Įsivaizduokit mano reakciją, nors jūs man pasakytumėt kad aš ir pati miniatiūrinė, bet man visada reikia erdvių. Jau Ispanijoj gyvenau mažesniam kambary negu norėčiau, bet ten bent jau buvo lentynėlių ir spintelių daiktams susidėti, o čia nieko. Nuotraukoje matosi mano kambario langas.
Taigi pagal mašiną galit įsivaizduoti kokio pločio mano kambarys. O ilgis – pagal lovą (2-3 m.). Va va, kas matė mano kambari Vilniuj įsivazduoja kaip man sunku…… Bet gerai, kad esu ne visai standartinė. Visi stebisi, kad aš į Boliviją metams laiko atvažiavau su vienu lagaminu (20 kg.) ir viena savaitgaline kuprine (30 l.). Taigi, tai, kad atsivežiau nedaug daiktų man dabar išėjo į gerą. Tik tiek, kad yra karšta, o mano beveik visi marškinėliai su rankovytėm. Tai šiek tiek per karšta. Na bet išgyvensiu. Juk vasara!
Vaizdas pro valgomaji
Sveikata.
Prieš atvažiuojant visi man sakė, kad turėsiu maždaug mėnesio laiko adaptaciją. Na aš maniau, kad čia labai suhiperbolizuota, bet kokia savaitę dvi galvojau, kad gali kas nors tokio atsitikti: karšiavimas, viduriavimas, silpnumas, galvos skausmas ir kiti panašūs dalykai. Juk čia aukštis 2600 m. Aplink kalnai ir t.t. Bet ką aš galiu jums paskayti, nieko iš tų požymių nejaučiu. Dėl maisto nėra efekto, nes panašus maistas, o dėl aukščio tai visi stebisi. Na būna kartais paskauda galva kai daugiau pavaikštau, bet ir viskas. Čia susideda ir karštis, ir aukštis, ir įspūdžiai, tai natūralu, kad galva apsisuka. Suvalgau saldainį, išgeriu stiklinę vandens ir vėl sveika kaip ridikas ;)
Pinigai. Kainos.
Pirmą dieną išsikeičiau eurus į bolivianus. Jausmas neblogas, kai tavo turimų pinigų suma pasidaugina iš dviejų, o kainos ne ;)
1 eur = 8,35 bol.
1 Lt. = 2,42 bol.
Pvz. vakar vakarieniavm mieste. Trys žmonės, visi valgėm vištieną (kepta ant grotelių) su garnyru (ryžiai su sūriu, bulvės, salotos), gėrėm girą. Iš viso sumokėjom 40 bol., t.y. 16 Lt. Na aš skaitau, kad tai labai pigu. Tai įsvaizduokit, kad aš čia lyginu kainas su Lietuva, o jei lygintume eurais su bet kuria kita Europos šalim, tai beveik išvis už dyką. Trys žmonės pavalgo už mažiau nei 5 eur. Neblogai? ;) Aš pradžiai išsikeičiau 200 eurų ir man sakė, kad aš už tiek galėčiau pragyventi du mėnesius. Bet supraskit, kad man maistą ir stogą duoda ;)
Viešasis transportas.
Na gerai reik truputį ir apie įdomybes, o ne tik apie šiaip paprastus dalykus ;) Antrą dieną iškart nuėjau į turizmo informacijos centrą ir gavau ten miesto žemėlapį. Labai gerai. Tada paprašiau gal galėtų man suteikti informacijos, duoti schemą ar nurodyti kitą centrą, kur galėčiau gauti informacijos apie viešąjį transportą. T.y. koks maršrutas kur važiuoja ir pan. Žiūri į mane didelėmis akimis ir sako, atsiprašau, bet deja.. Nes čia transportas veikia taip. Kas turi mašiną, ar kokią kitą trasporto priemonę tas užsideda kokį nors numerį ir važiuoja pagal nustatytą maršrutą (bet kokie tie maršrutai niekur nėra parašyta). Pvz.:
micro – kaina 1,5 bol. (0,62 Lt.) – toks pusiau autobusas, visas spalvotas ir pan. Kaip normalūs autobusai važinėja pastoviu maršrutu.
taxitrufi – kaina 1,5 bol. (0,62 Lt.) – paprastas lengvasis automobilis, kur šalia vairuotojo įsispraudžia du žmonės. Gale vietoj triju gali sėdėti keturi, arba trys su dar trim vaikais… Važinėja pastoviu maršrutu pagal numerius. Taxitrufi gali buti ir mikriukai, kur irgi lipa tiek žmonių kiek tik paveža. Vairuotojas visada sako, kad dar vietos yra, nors ten jau visi keturiais aukštais.
taxi – galima susistabdyti gatvėj (nesaugu) arba išsikviesti telefonu. Nuveža ten kur nori. Maksimum už labai ilgą distanciją gali kainuoti 10 bol. (4 Lt.). Aišku jei mato kad užsienietis, tai gali paprašyti belen kiek. Kaip visur ;)
Kasdienybė. Žmonės.
Tipinis vaizdelis
Pasivaikščioti miesto gatvėmis jau yra atrakcija. Jei aš grįžus iš Ispanijos sakydavau, kad man visko per daug (triukšmo, žmonių, mašinų, užterštumo...), tai čia visko dar daugiau! Tragedija. Bet ką padarysi… Tiek vaikų savo gyvenime dar nesu mačiusi. Kaip paimtum visus Vilniaus vaikų darželių vaikus ir paleistum į miesto centrą. Visur jų pilna, beveik kieviena moteris vedasi vieną arba du vaikus už rankos ir plius dar vienas yra ant kupros. Kai Santa Cruz aerouoste laukiau lėktuvo, kuris vėlavo apie 2 valandas, tai jaučiausi kaip vaikų darželyje. Ten buvo vienas eskalatorius, tai vaikai juo kaip stebuklu važinėjos aukštyn žemyn. Lakstė, žaidė, čiauškėjo. Čia tas pats. Žodžiu, supratote – vaikų čia daug.
Pagal spalvas žmonių neskirstau, bet jau kokį šviesesnį pamačius iškart aišku – arba turistas arba neaišku ką jis čia veikia :D Taip ir ir norisi prieit pakalbinti, kaip iš vienos šeimos, cha cha cha. Juokauju. Šiaip visi žmobės labai malonūs, šypsosi, mandagumo čia viršūnė. Visur tave praleidžia, tiksliau beveik stumia, kad eitum pirma. Pro duris niekada nepraeis pirma vyras. O jei einam palei gatvę, tai vyras būtinai eina iš tos pusės kur gatvė. Įdomi patirtis :)
Verslu čia gali užsiimti kas tik nori. Pilna žmonių gatvėse prekiauja kuo tik nori. Pvz. – vietoj spaudžia natūralias sultis (citrinų, apelsinų...), duoda geri iš stiklinės, tada tą stiklinę vietoj išplauna su vandeniu (nedrįsčiau spėti kiek kartų jos ta vandenį keičia...) ir duoda kitam pirkėjui. Pilna aplinkui vaikšto ir siūlo pirkti riešutus, saldainius, bandeles, yra krėslai kur tau valo batus ir t.t. ir pan.
Apie vairavimo ypatybes net nekalbu. Jei kas nors buvo Sicilijoj, žino koks ten chaosas. Tai čia dar didesnis! Gatvėse dažniausiai nėra nupieštos juostos, o jei ir yra tai jų niekas nepaiso. Vairuoja kaip jiems patinka, pypina kas du metrai, prieš kiekviena posūkį ar gatvelę. Lenkia iš kairės ir iš dešinės, suka kur nori, važiuoja beveik ant kojų. Visa laimė kad yra šviesoforai, jų dar daugmaž klauso. Žmonės irgi eina kur nori, tokių dalykų kaip perėjos yra, bet nelabai jų kas paiso. Šaligatvių ne visur rasi. Žodžių – tikros džiunglės, tik spėk dairytis.
Cia plauku storis ir ilgis zmoniu nerealus. Paziurekite i sitas kasas!
DAUGIAU NUOTRAUKŲ ČIA
Darbas.
Miestas yra suskirstytas pagal žmonių ekonomikos lygį. Šiaurėj turtingi, pietuose vargšai. Dirbu centre. Mano būsimo darbo vieta – skurdžių kvartale (pietuose) užsiėmimai su vaikais ir jaunimu siekiant mokyti juos lyderiavimo, kad gebėtų turėti savo nuomonę, būtų atsakingi už save šeimoje, mokykloje ir organizuotų veiklą bendruomenėje. Na bet apie darbą vėliau, kai jau pradėsiu dirbti, nes dabar mano dienos yra tokios: atsikeliu, atvažiuoju į ofisą (miesto centre), pakalbam, tada aš išeinu į miestą pasivaikščioti, grįžtu, kad kartu papietautume (pietauju su bendradarbio šeima namuose), po pietų vėl einu į miestą, vakare grįžtu namo. Šį savaitgalį susitiks visa mano projekto grupė (apie 12 žm.) ir planuosime kartu visų metų veiklą. Tai bus treti to paties projeto metai. Tada dar bus kelios savaitės pasiruošti, o nuo vasario kuomet prasideda mokslo metai, prasidės ir mano darbas. Vasarą turėsim vieną mėnesį atostogų, ir antras semestras prasidės nuo rugpjūčio.
Vaizdas pro kabineto langa
As, kalnai ir desineje puseje matosi pietinis kvartalas, kur nuo vasario dirbsiu
Adresas.
Laukiu laiškų, atviručių, siuntinių ir kitokio gėrio :))))) Prašau nepatingėti ir naudotis ne tik informacinėmis technologijomis, bet ir normaliu paštu. Sutariam? ;)
Mano adresas:
Milisenta Miseviciute
Arzobispado Av. Heroínas O-152
Casilla postal: 129 (vicaria pastoral, C. Piscoya)
Cochabamba
Bolivia
O tie kas irgi norėtų ką nors iš manęs gauti, tai parašykit savo adresą. Ok?
Turistiniu nuotrauku kita karta idesiu daugiau. Sikart - viena baznycia
DAUGIAU NUOTRAUKŲ ČIA
Gerai, nors aš ir nebaigiau nė pusės pasakoti to ką būtų galima papasakoti. Bet kitų atveju aš niekada nebaigsiu ir šita informacija niekada jūsų nepasieks, nes aš vis turėsiu kuo ją papildyti. Todėl drastiškai dedu tašką. O apie turzimą, turgų, autobusų stoties ypatybes ir kitus vertus dėmesio dalykus papaskosiu kitą kartą. Šiaip planuoju rašyti kartą į savaitę, na bet žiūrėsiu pagal tai kaip man išeis.
Iki,
Milisenta
2009-01-13
Nr. 2. Kelionė
2009 01 13
Sausio 9 d. 5.50 val. ryto. Nuostabieji mano draugai Jurga su Danium ir mama palydėjo mane į aerouostą. Čia žinoma nors ir viską buvau apskaičiavus ir apgalvojus – prie patikros aptiko mano vieną peiliuką. Ne tą kur visada nešiojuosi su savim (gudri buvau, įdėjau į didįjį lagaminą;), o tą kuris gražiai visada būna prisirišęs prie mano skautų uniformos (ją vežiausi, nes internete mačiau, kad yra scouts de Bolivia, taigi esu pasiruošusi pažinti skautus ir šitam indėnų krašte;). Dėl to, kad sunkiai tilpo daiktai, paskutinę minutę uniformą iš lagamino perdėjau į savo kuprinę, kurią nešiausi į lėktuvą ir visai pamiršau apie prisirišusį peilį. Gerai, kad mano nuostabieji draugai ir mama laukė iki paskutinės minutės tai savo brangiojo peiliuko nepraradau. Bus saugiai padėtas namuose Klaipėdoje ir lauks grįžtančios uniformos.
Tai čia pirmas netikėtumas. Na bet visa kita einasi gerai, lėktuve į Madridą visas 4 val. miegojau, nes prieš tai naktį pavyko tik dvi valandas nusnausti. Taigi buvau gana pavargus. Jau atskridus į Madridą liko tik nusileisti – o pilotas praneša „dėl blogų oro salygų dar pusvalandį praleisim vieršuj, kol gausim leidimą nusileisti“. Na ka, „apsiverčiu“ ant kito šono ir miegu toliau. Pramerkiu akis....... balta balta kur darais..... Užsimerkiu. Matyt Lietuvą sapnuoju. Vėl atsimerkiu ...... seka pasakas mažiesiems mūsų pirkioj vakarais......
Pala pala, čia man kažkas neaišku. Aš jau atsibudau, lėktuvas nusileido, o čia vis tiek visur balta, dangus su žeme maišosi. Nepatikėsit – MADRIDAS BALTAS. Sniegas!!!! Ne taip, kaip būna kartais, iškrenta penkos snaigės ir jau Madride chaosas, žmonės pasimetę dėl sniego. Ne ne, čia visiška katastrofa! Jau nusileidus ant žemės, o ten visur balta nesimato nei namo, nei takelio – pilotas sako „oje, nematom kur važiuoti, dar truputį palauksim palydovo, kuris parodys mums kelią“. Visos lemputės ir ženklai ant kelio paslėpta po sniegu, nieks nieko nemato. Kai išlipau bagažo laukiau valandą, o aplinkui žmonės tik ir kalba, „jau aerouostas uždarytas, tos dienos skrydžių bilietai keičiami į kitą dieną“ ir t.t. Išėjus į gatvę tas pats. Gerai kad metro po žeme, tai iki draugų, pas kuriuos nakvojau, nusigavau gana labai paprastai.
Tik pasidėjus daiktus su drauge Alejandra iš Čilės išėjom į miestą daryti nuotraukų. Žmonės visi pametę galvas, svaidosi sniegu, stato senius besmegenius. Neatskirsi kur vaikas kur suaugęs. Diedukai ir bobutės prilaiko vienas kitą, kad tik nenukristų. Apsnigtos palmės, fikusai ir kiti šiltų kraštų medžiai atrodė tikrai egzotiškai ;)
Taigi – angelus sniege dariau ne tik Vilniuje, bet ir Madride. Galite palyginit – ar labai didelis skirtumas? ;)
Madride praleidau 2 dienas. Padariau beveik visą ką norėjau: susitikau ir pabuvau su draugais, pasisvečiavau, prisivalgiau visko ispaniško (croquetas, tortilla, calemares, patatas alioli, churos con chocolate....), pasivaikščiojau po Retiro, nužvelgiau Madrido šiaurėj kalnų viršųnes, kur sniego buvo beveik mažiau nei mieste.
2009 m. sausio 12 d. – didžioji diena – kirtau Atlanto vandenyną. Pagaliau pirmą kartą išsikrapščiau iš Europos. Kiek gi galima vis tą pačią žemę mindyti? Bet čia vėl su nuotykiais. Šį kartą vėl peiliukas patikroj užstrigo. Šį kartą pamiršau savo seniuką Opinel‘į perdėti į didįjį lagaminą. Kadangi draugė, kuri mane palydėjo, vis dar buvo aerouoste, tai perdaviau jai savo mieląjį daug mačiųsį peiliuką (beje, Marco, čia tas pats kurį atvežei iš Italijos – mat irgi buvau pamiršus perdėti į didįjį lagimą). Žodžiu, šitas peiliukas lauks manęs grįžtančios Madride.... O Bolivijoj neturėsiu nei vieno savo peiliuko. Ir kaip aš galvos nepamirštu?.......
Skrydžio detalės:
aukštis apie 12000 m.
greitis apie 800 km/val.
temperatūra už lango apie 55-60 C
atstumas 9200+apie 400= 9600 km. (Madrid-Santa Cruz-Cochabamba)
trukmė 15 val. (Madrid – persėdimas Santa Cruz – Cochabamba)
laiko skirtumas nuo Lietuvos 6 val. atgal. T.y. Lietuvoj 18.00 val., tai Bolivijoj 12.00 val.
Taigi va. Jau esu Bolivijoj. Siandien pirma diena.
Iki!
Sausio 9 d. 5.50 val. ryto. Nuostabieji mano draugai Jurga su Danium ir mama palydėjo mane į aerouostą. Čia žinoma nors ir viską buvau apskaičiavus ir apgalvojus – prie patikros aptiko mano vieną peiliuką. Ne tą kur visada nešiojuosi su savim (gudri buvau, įdėjau į didįjį lagaminą;), o tą kuris gražiai visada būna prisirišęs prie mano skautų uniformos (ją vežiausi, nes internete mačiau, kad yra scouts de Bolivia, taigi esu pasiruošusi pažinti skautus ir šitam indėnų krašte;). Dėl to, kad sunkiai tilpo daiktai, paskutinę minutę uniformą iš lagamino perdėjau į savo kuprinę, kurią nešiausi į lėktuvą ir visai pamiršau apie prisirišusį peilį. Gerai, kad mano nuostabieji draugai ir mama laukė iki paskutinės minutės tai savo brangiojo peiliuko nepraradau. Bus saugiai padėtas namuose Klaipėdoje ir lauks grįžtančios uniformos.
Tai čia pirmas netikėtumas. Na bet visa kita einasi gerai, lėktuve į Madridą visas 4 val. miegojau, nes prieš tai naktį pavyko tik dvi valandas nusnausti. Taigi buvau gana pavargus. Jau atskridus į Madridą liko tik nusileisti – o pilotas praneša „dėl blogų oro salygų dar pusvalandį praleisim vieršuj, kol gausim leidimą nusileisti“. Na ka, „apsiverčiu“ ant kito šono ir miegu toliau. Pramerkiu akis....... balta balta kur darais..... Užsimerkiu. Matyt Lietuvą sapnuoju. Vėl atsimerkiu ...... seka pasakas mažiesiems mūsų pirkioj vakarais......
Pala pala, čia man kažkas neaišku. Aš jau atsibudau, lėktuvas nusileido, o čia vis tiek visur balta, dangus su žeme maišosi. Nepatikėsit – MADRIDAS BALTAS. Sniegas!!!! Ne taip, kaip būna kartais, iškrenta penkos snaigės ir jau Madride chaosas, žmonės pasimetę dėl sniego. Ne ne, čia visiška katastrofa! Jau nusileidus ant žemės, o ten visur balta nesimato nei namo, nei takelio – pilotas sako „oje, nematom kur važiuoti, dar truputį palauksim palydovo, kuris parodys mums kelią“. Visos lemputės ir ženklai ant kelio paslėpta po sniegu, nieks nieko nemato. Kai išlipau bagažo laukiau valandą, o aplinkui žmonės tik ir kalba, „jau aerouostas uždarytas, tos dienos skrydžių bilietai keičiami į kitą dieną“ ir t.t. Išėjus į gatvę tas pats. Gerai kad metro po žeme, tai iki draugų, pas kuriuos nakvojau, nusigavau gana labai paprastai.
Tik pasidėjus daiktus su drauge Alejandra iš Čilės išėjom į miestą daryti nuotraukų. Žmonės visi pametę galvas, svaidosi sniegu, stato senius besmegenius. Neatskirsi kur vaikas kur suaugęs. Diedukai ir bobutės prilaiko vienas kitą, kad tik nenukristų. Apsnigtos palmės, fikusai ir kiti šiltų kraštų medžiai atrodė tikrai egzotiškai ;)
Taigi – angelus sniege dariau ne tik Vilniuje, bet ir Madride. Galite palyginit – ar labai didelis skirtumas? ;)
Madride praleidau 2 dienas. Padariau beveik visą ką norėjau: susitikau ir pabuvau su draugais, pasisvečiavau, prisivalgiau visko ispaniško (croquetas, tortilla, calemares, patatas alioli, churos con chocolate....), pasivaikščiojau po Retiro, nužvelgiau Madrido šiaurėj kalnų viršųnes, kur sniego buvo beveik mažiau nei mieste.
2009 m. sausio 12 d. – didžioji diena – kirtau Atlanto vandenyną. Pagaliau pirmą kartą išsikrapščiau iš Europos. Kiek gi galima vis tą pačią žemę mindyti? Bet čia vėl su nuotykiais. Šį kartą vėl peiliukas patikroj užstrigo. Šį kartą pamiršau savo seniuką Opinel‘į perdėti į didįjį lagaminą. Kadangi draugė, kuri mane palydėjo, vis dar buvo aerouoste, tai perdaviau jai savo mieląjį daug mačiųsį peiliuką (beje, Marco, čia tas pats kurį atvežei iš Italijos – mat irgi buvau pamiršus perdėti į didįjį lagimą). Žodžiu, šitas peiliukas lauks manęs grįžtančios Madride.... O Bolivijoj neturėsiu nei vieno savo peiliuko. Ir kaip aš galvos nepamirštu?.......
Skrydžio detalės:
aukštis apie 12000 m.
greitis apie 800 km/val.
temperatūra už lango apie 55-60 C
atstumas 9200+apie 400= 9600 km. (Madrid-Santa Cruz-Cochabamba)
trukmė 15 val. (Madrid – persėdimas Santa Cruz – Cochabamba)
laiko skirtumas nuo Lietuvos 6 val. atgal. T.y. Lietuvoj 18.00 val., tai Bolivijoj 12.00 val.
Taigi va. Jau esu Bolivijoj. Siandien pirma diena.
Iki!
ISTORIJOS IŠ BOLIVIJOS PRASIDEDA....
2008 11 24
Sveiki, mieli giminės, draugai ir artimieji :)))
Reikalas toks - jau visus metus vis kalbu apie tai, kad vaziuosiu i Bolivija, bet tuom viskas ir baigiasi. Bet pagaliau, atejo laiskas kalbas keisti i veiksmus.
Jau pasiskiepijau nuo geltonojo drugio, viduriu siltines, hepatito A+B ir pan. Vaistu nuo maliarijos jau ieskau :) Nors gyvensiu Andu kalnuose - mazdaug 2600 m. virs juros lygio, uodu daug nebus, bet vis tiek reiks ir iki dziungliu nusigauti ;) Taigi esu pasiruosusi visiems netiketumams. Keliones data jau irgi nustatyta - skrydis sausio 9 d. 7.25 val. Vilnius LT - Madrid ES - Santa Cruz BO - Cochabamba BO. Bilietai i viena puse jau kisenej :)
Dar yra visas menesis laiko, tai tikiuos spėsim pasimatyti su visais ;) Siaip visa laika planuoju buti Vilniuje, pries Kaledas Klaipedoje, per Kaledas kaime, sausio 2-4 d. su skautais Druskininkuose. Per naujus dar nezinau kur ir ka veiksiu.
Bet kokiu atveju, vaziuoju i Bolivija, kur savanoriauti vienoje parapijoje planuoju apie 9-10 menesiu. Laikas neprailgs. Bet jei tik ko reikia, kol dar esu cia - rasykit, skambinkti, klauskit, susitikim ;) Beje, kam idomu. Vaziuoju savarankiskai, nes atsakymas is Europos komisijos del projekto pagal Europos savanoriu tarnybos programa atejo neigiamas. Na ka padrysi. Zmogus dirbi dirbi, tai reik negaileti kai kartais tenka ir isleisti uzdirbta lita kita; ) O jei rimtai tai man kainuoja kelione, skiepai, draudimas ir kt. pasiruosimo reikaliukai. O ten manim pasirupins - maistas ir stogas tikrai bus :) Taigi badauti ir gyventi po tiltu nereikes, chi chi chi... Ko daugiau reikia? ;)
Turiu du klausimus:
- kadangi vaziuoju ilgesniam laikui nei kelios savaites, labai brangiai iseina draudimas. Gal kas zinot kokiu pigesniu variantu ir siaip, kuria firma tarp tos gausybes rekomenduotumete?
- gal kas jau galvojate mane aplankyti Bolivijoje? Kol kas nieko del turistiniu programu zadeti negaliu (viskas remsis i finasus), bet su malonumu lauksiu vizitu :). Galite pradeti planuoti - kelione pirmyn/atgal kainuos apie 6000 Lt. Skiepai vaziuojant trumpam laikui nebutini. Tik nuo geltonojo drugio reiks pasiskiepyt - 100 Lt. Vizos nereikia. Plius draudimas. Viskas. Paprasta kaip du kart du ;)
Atrodo tiek. Pradziai ;) Laukite istoriju tesinio....
Iki!
Milisenta
Sveiki, mieli giminės, draugai ir artimieji :)))
Reikalas toks - jau visus metus vis kalbu apie tai, kad vaziuosiu i Bolivija, bet tuom viskas ir baigiasi. Bet pagaliau, atejo laiskas kalbas keisti i veiksmus.
Jau pasiskiepijau nuo geltonojo drugio, viduriu siltines, hepatito A+B ir pan. Vaistu nuo maliarijos jau ieskau :) Nors gyvensiu Andu kalnuose - mazdaug 2600 m. virs juros lygio, uodu daug nebus, bet vis tiek reiks ir iki dziungliu nusigauti ;) Taigi esu pasiruosusi visiems netiketumams. Keliones data jau irgi nustatyta - skrydis sausio 9 d. 7.25 val. Vilnius LT - Madrid ES - Santa Cruz BO - Cochabamba BO. Bilietai i viena puse jau kisenej :)
Dar yra visas menesis laiko, tai tikiuos spėsim pasimatyti su visais ;) Siaip visa laika planuoju buti Vilniuje, pries Kaledas Klaipedoje, per Kaledas kaime, sausio 2-4 d. su skautais Druskininkuose. Per naujus dar nezinau kur ir ka veiksiu.
Bet kokiu atveju, vaziuoju i Bolivija, kur savanoriauti vienoje parapijoje planuoju apie 9-10 menesiu. Laikas neprailgs. Bet jei tik ko reikia, kol dar esu cia - rasykit, skambinkti, klauskit, susitikim ;) Beje, kam idomu. Vaziuoju savarankiskai, nes atsakymas is Europos komisijos del projekto pagal Europos savanoriu tarnybos programa atejo neigiamas. Na ka padrysi. Zmogus dirbi dirbi, tai reik negaileti kai kartais tenka ir isleisti uzdirbta lita kita; ) O jei rimtai tai man kainuoja kelione, skiepai, draudimas ir kt. pasiruosimo reikaliukai. O ten manim pasirupins - maistas ir stogas tikrai bus :) Taigi badauti ir gyventi po tiltu nereikes, chi chi chi... Ko daugiau reikia? ;)
Turiu du klausimus:
- kadangi vaziuoju ilgesniam laikui nei kelios savaites, labai brangiai iseina draudimas. Gal kas zinot kokiu pigesniu variantu ir siaip, kuria firma tarp tos gausybes rekomenduotumete?
- gal kas jau galvojate mane aplankyti Bolivijoje? Kol kas nieko del turistiniu programu zadeti negaliu (viskas remsis i finasus), bet su malonumu lauksiu vizitu :). Galite pradeti planuoti - kelione pirmyn/atgal kainuos apie 6000 Lt. Skiepai vaziuojant trumpam laikui nebutini. Tik nuo geltonojo drugio reiks pasiskiepyt - 100 Lt. Vizos nereikia. Plius draudimas. Viskas. Paprasta kaip du kart du ;)
Atrodo tiek. Pradziai ;) Laukite istoriju tesinio....
Iki!
Milisenta
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
