37. mmmmmmmmmm

Siandien pasvepluosiu...
Esu ne prie savo kompiuterio ir neturiu lietuvisko raidyno..

Na as jau nelinkusi nesilaikyti pazadu.... bet geda prisipazini... apie bolivietiskas vesuves taip ir neparasiau. O nuo to laiko dar tiek ivykiu ivyko: kelione i Peru (Machu Picchu, Ramusis vadenynas), gimtadienis, cepelinu darymas, mokslo metu pabaiga.... ir kada viska aprasyti.
Na nuo rytojaus gyvenu naujuose namuose, kur nera interneto......... Taigi sviesioji reikalo puse.... Gal rasiu laiko aprasymams?
Tuo tarpu... Aciu mano kasdienos bendrakeleivei, kuri nors ir paraudusiomis akimis, bet vis tiek rado laiko ir nuotraukoms, ir istorijoms...
Gero ziurejimo ir skaitymo ;) As tikiuos irgi neilgam dingstu...

Nr. 36. Vestuvės Bolivijoj

Straipsnis anksčiau ar vėliau tikrai bus. Pažadu :)
Kol kas tik video iš kolegės vestuvių praėjusį šeštadienį.



O nuotraukos kaip visada picasoj.

Nr. 35. Po pertraukos apie viską....

Neįtikėtina…. Tik dabar pastebėjau, kad jau praėjo lygiai mėnuo nuo mano paskutinio įrašo….
Užtrukau kol susidėliojau viską paeiliui…. Na tai pradedu.


Rugpjūtis

Gitarų ir gražių balsų vakaras puikioje kompanijoje.

Bolivijoje traukinių tinklas laba mažai išvystytas, tačiau Cochabamboje atmenant senus laikus tebėra ¡veikianti! traukinių stotis. Čia yra vienas maršrutas į vieną kaimą aplankant kitus kaimus vieno vagono traukinuku. Kitaip tariant – mašina ant bėgių :D

Mano organizacijoje mes dirbame su visos parapijos jaunimu. Mums talkina (ar mes jiems talkinam... čia jau nelabai svarbu) teologijos ir filosofijos studentų grupelė, kurie gyvena bendruomenėje ir ruošiasi tapti misionieriais vienuoliais (tolimesnėj ar artimesnėj ateity..). Taigi vieną sekmadienį mane pakvietė pas save į namus pietauti. Gamino kolumbietis, kolumbietišką patiekalą, kurio pavadinimo neatsimenu :)

Skautų Urcupiños notraukos ČIA.
Praėjus savaitei po Žolinių šventės, įvairios skautų grupės iš visos Cochamabmos tradiciškai susirinko paminėti Bolivijos skautų globėjos šventės.




Rugsėjis

NUOTRAUKOS ČIA / FOTOS AQUI / PHOTOS HERE


09 04 Bolivijos skautų stovyklavietė Arani



• Kaktusai....
• Eukaliptai....
• Apylinkės....
• Gaminama maža parodomoji krosnis duonai ar vištai kepti...

09 05 Skautų sueiga Sucre aikštėje
• Naujokų viliojimo metas. Pirma sueiga – vien patys įdomiausi žaidimai....

Po sueigos vieni bėga pirkti ledų, kiti - apelsinų ar vietoje spaustų apelsinų sulčių.

09 06 Pirmas rugsėjo sekmadienis - Pėsčiųjų diena (nuotraukos ČIA)

• Visos gatvės tuštut tuštutėlės. Nuo devynių ryto iki šešių vakaro neišvysi milijoniniam mieste neivienos mašinos – tik dviratininkai ir pėstieji. Geras jausmas eiti tuščia gatve, kur paprastai būna vien kamščiai... Gatvėse sportuojama, žaidžiama, vaikštoma, bėgiojama ir t.t. Retorinis klausimas – ar Lietuvoj tai būtų įmanoma?...


09 13 Vestuvės
• Aš sekmadieniais giedu vienos bažnyčios chorelyje. Tai pirmą kartą giedojau ir per vienas vestuves. Įdomu :D

09 17 Atvažiavo Asta
• Laikas pradėtas skaičiuoti atbuline tvarka… Jei anksčiau skaičiavau kiek laiko esu Bolivijoje, tai dabar norom nenorom tenka skaičiuoti kiek laiko man beliko būti Bolivijoje. Ir kaip per tuos du su puse mėnesio padaryti ir pamatyti visa tai kas dar nepadaryta ir nepamatyta… Sunki užduotis…

09 19-22 Kelionė į druskos dykumą Uyuni (nuotraukos ČIA)
• Uijjjj, čia jau reiktų trijų lapų aprašymo..... Bet kadangi tam laiko neturiu... Tai trim sakiniais:
1. Kelionė buvo nuostabiai šauni ir nepakartojama dėl kompanijos (du boliviečiai ir trys japonai) bei puikių peizažų (druskos dykuma, žuvies sala dykumoje, S. Dali akmenų dykuma, flamingai Spalvotame ir Žaliajame ežeruose....).
2. Neįprastai organizuota kelionė/ekskursija (trys dienos džipu, nakvynė iš druskos pastatytame viešbutyje, maitinimas, gidas/vairuotojas...)
3. Super gražios nuotraukos :D Tiesa? ;)

09 26 Anticucho vakarienė

Anticucho - karvės širdis supjaustyta griežinėliais ir kepama ant grotelių pašlakstant aliejaus ir sojos padažo mišiniu. Patiekiama su virtomis bulvėmis ir padažu pagamintu iš žemės riešutų. Mmmmmm, skanumėlis ;)

09 27 Trečias kartas ant Cristo de la Concordia kalvos
Na Astai juk reikia susipažintoi kur ji čia atvyko. Taigi pirma ekskursija – vaizdas į miestą iš aukštai.

Nr. 34. Žiemą Bolivijoje prisiminus….

O jei rimtai, tai tik noriu pakomentuoti keletą nuotraukų iš birželio ir liepos mėnesių (nes anksčiau tiesiog buvau apie jas pamiršus...)

Taigi. Nuotraukos picasoj, kaip visada NUOTRAUKOS / FOTOS / PHOTOS

Jau buvau minėjus, kad Bolivijoj beveik kiekvieną sekmadienį kokiam aplinkiniam miestely ar kaimely visada yra kokia nors šventė. Taigi birželio pradžioj buvau La Angostura ir ten buvo žuvies šventė. Ten toks mini kaimelis prie didžiulio tvenkinio, kurio vanduo visada yra rudos spalvos. Tai laistymui skirtas vanduo, taigi karts nuo karto kai kanaluose aplinkui atsiranda vandens, tai reiškia kad iš Angostūros buvo paleistas, kad drėkintų aplinkinius laukus sausuoju metų sezonu.
Šventės Bolivijoj kaip visada – atvažiuoji, pavalgai, apsuki ratą ir išvažiuoji (arba pasilieki gerti gerti gerti.... iki kol turi sveikatos). Tuo metu groja folklorinė muzika, visi klausosi, kas šoka ir t.t.
Tą sekmadienį, mes irgi, atvažiavom, pavalgėm žuvies, paklausėm muzikos, ir išvažiavom..

Liepos pradžioje, per tūkstantmečio šventę Lietuvoje, čia Bolivijoj pirmą kartą po pusės metų suorganizavau Lietuvos pristatymą (skaidrės, gėrimai, tinginys, juoda duona, sūris ir t.t.), bet kadangi dariau savo rajone, tai nedaug kas iš mano pažįstamų ir atėjo (nes toli važiuoti). Kai rugsėjo pabaigoj darysiu Bolivijos pristaymą (kad vietiniai boliviečiai susipažintų kokių grožybių čia turi ir nė karto nėra matę....), tai darysiu miesto centre ir tikiuosi daugiau kas ateis..

Paukštukai ir papūgos šiaip gražu :) Kol ko nors lauki (o čia Bolivijoj dažnai taip būna) yra laiko apsižvalgyti.

Liepos mėnuo čia yra šalčiausias, kuomet temperatūrų skirtumas tarp dienos ir nakties sunkiausiai pakeliamas. Kai pas mus Cochabamboj apsiniaukę arba yra labiau šalta, tai reiškia kad aplinkiniuose kalnuose, ten aukštai sninga. Taigi padariau keletą nuotraukų pro balkono langą ir pasivaikščiojus po savo rajoną. Ten kalnų viršūnėse sniegas. Beje, vaikai su tokiais baltais chalatais – čia jų „uniformos“, kurios vadinasi – „guardapolvo“, kas lietuviškai reiškia apsauga nuo dulkių.

Smagaus žiūrėjimo ;)

Nr. 33. Pavasarėjam….

Viena rytą į darbą ėjau be megztinio, trumpom rankovėm, o tai reiškia, kad jau nebėra naktimis šalta. Ir dieną pavėsyje irgi jau nebėra šalta. Tai pirmieji ženklai kad artėja pavasaris. Na kaip Lietuvoj jis savo bundančia žaluma neišsiskirs, bet sako kad čia pavasarį žymi žiedai. Jau mačiau rožiniai violetinius persikų medžius su žiedais ir kiti vaismedžiai jau po truputį irgi pradeda skleisti savo žiedus.

Iš visų aplinkinių Cochabambos miestelių (Punata, Cliza, Tarata, Sacaba, Quillacollo, Vinto....) mano mėgstamiausias yra Arani. Kaip tik ten vakar ir buvau. Daug žmonių, nes miestelio šventė, bet šiaip šis miestukas ramus. Nors čia dulkių irgi nestinga, kaip ir bet kur kitur, o žiemai būdingi vėjai vis dar karts nuo karto pakelia dulkių sūkurius, bet kolonijinė architektūra ir kalvotos Arani apylinkės išblaško.

Štai keletas vaizdų:

Turgaus aikštėje.

Bolivietiška trispalve papuoštos Arani gatvės.



Medis skulptūra miestelio aikštėje.



Išvažiuoti iš Arani nenusipirkus skaniosios Arani duonos ir rosquetes (liet. rosketes) - nusikaltimas.





Persikų žiedai



Charque (liet. čarke) - džiovinta mėsa. Vienas iš tipinių patiekalų. Va šitaip ant virvės prieš saulę ir yra džiovinama mėsa.



Kapinėse dauguma antkapių kaip ir namai iš molio.



Čia ta pati kalva, kur metų pradžioje kopiau... Šį kartą į koplytėlę esančią viršuje pasižiūrėjom tik iš apačios :D




O čia, kaip visada, daugiau NUOTRAUKŲ / MAS FOTOS / MORE PHOTOS

Nr. 32. Kasmetinis 13 km. „piligriminis žygis”

Kodėl paskutiniai du žodžiai kabutėse? Žodyne rastos žodžių reikšmės:

Piligrimas (lot. peregrinus – svetys, užsienietis) – asmuo, išsiruošęs į piligriminę kelionę, norėdamas aplankyti kokią nors šventą vietą. Paskata piligriminei kelionei gali būti siekis gauti nuodėmių atleidimą, įžado vykdymas, viltis, kad tam tikroje vietoje bus išklausytos maldos, pagyta nuo ligos. Tikslas yra tam tikra šventa laikoma vieta, pvz., bažnyčia.
Piligriminė kelionė (lot. peregrinatio religiosa – tradicinis keliavimas, siekiant aplankyti piligrimų pamėgtas vietas, turinčias religinę reikšmę). Islamo religijoje – Hadžas arba ciaretas. Simboline prasme tokia kelionė yra iniciacija arba atsidavimo ženklas. Ji siekia senovės laikus, kai buvo tikima antgamtine tam tikrų vietų galia. Islame tokia vieta – Meka, pranašo gimtoji vieta. Induizme – Benares prie Gango. Budistams ir krikščionims – paskutinės Gautamos Budos ar Jėzaus aplankytos vietos.

Todėl ir kabutėse, nes mano minėtame tradiciniame žygyje vienintelė išpildyta piligriminio žygio sąlyga – atvykstama į šventovę – Quillacollo bažnyčią. Tačiau pats žygis priminė – išsipusčiusių mokyklinukų žygį. Pakeliui įvairių maisto ir ne tik produktų reklama, šokių muzika, cirko pasirodymai, valgiai ir gėrimai (bent jau alkoholio nepardavinėjo, bet girtų vis tiek netrūko) kas pora šimtų metrų ir kiti nesiderinantys piligriminiam žygiui dalykai.

Pakeliui buvo ir maldai skirtos vietos, kur jaunimas iš įvairių parapijų giedojo, šlovino ar kitaip kvietė maldai žmones. Bet nemačiau beveik nei vieno susidomėjusio jų veiklą. Ir apskritai abejoju ar kam nors tai rūpėjo. Iš tiesų.... keista tradicija. Ir sako kad pastaraisiais metais jau yra mažiau žmonių, nes anksčiau tai išvis vien girti ir vien tik fiesta. Sako, kad dabar jau apmažėjo, na bet ką aš žinau...


Mano kompanija su kuria pradėjau žygį:


Su kuria baigiau...


Eina jaunimas....


Atėję į aikštę visi ilsisi:




Virgen de Urcupiña - dėl jos šis žygis

Nr. 31. Žolinė Cochabamboj

Jau žinot kad nuo pavasario (čionykščio rudens) aš mokausi šokti chapaqueada (liet. čiapakeada). Kas ta chapaqueada?

Chapaca – yra regionas Bolivijos pietuose, aplink miestą Tarija (liet. Taricha). Kitaip tariant, tai ispaniškoji Andalūzija: gamta, vynas, ispanų kilmės šokiai.... Vienas iš tokių šokių yra cueca (lie. kueka). Cueca šokama Bolivijoj, Čilėj, Argentinoj, turi savo skirtingas atmainas. Vien Bolivijoj yra gal 4 rūšys (jei ne daugiau) cueca atmainų: iš Cochabambos, iš Potosi, iš La Paz ir iš Tarija. Cueca iš Tarija dar vadinama – Cueca Chapaca. Nuo to ir kiles žodis – chapaqueada. Po šitos įžangos pasižiūrėkim kaip šokama cueca chapaca.

Cochabambos metų šventė – Virgen de Urcupiña – kitaip tariant Žolinė. Dvi dienas šventė tęsiasi su tradiciniais šokiais ir visokiom kitokiom atrakcijom. Vakar kaip tik ir aš šokau kartu su kitais tūkstančiais šokėjų (maždaug kaip per karnavalą). Šokio trajektorija buvo apie 4 valandas. Kiek kilometrų nežinau – 3 gal 5. Buvo miestelyje už Cochabambos, kuris vadinas Quillacollo (liet. Kijakojo).

NUOTRAUKOS ČIA / FOTOS AQUI / PHOTOS HERE

Ką čia daugiau pasakot. Patiko. Šoksiu dar. Dabar gydausi kelias pusleles, kur pritryniau. Vakare eisiu į naktinį Žolinės piligrimą kartu su tūkstančiais kitų žmonių – apie 13 km. – iš Cochabambos centro į Quillacollo bažnyčią.