2010 gegužė. Įrašas numeris du. Hurgada. Egiptas.

Hurgadoje darbas toks pat kaip ir Šarm el Šeiche, tiesiog po visų nuotykių su ugnikalniu maniau čia bus paprasčiau. Bet pasirodo, ne tik gamta gali šposų prikrėsti, bet galiu pasakyti, kad mūsų turistai lietuvaičiai irgi išradingi, taigi rutininis darbas nelabai ir gresia. Žinoma apie visus nuotykius nepasakosiu, nes paprastai tie nuotykiai būna įdomus tik tą darbą dirbančiam, o ne visiem aplinkui. Čia tas pats kaip mokytojai namie pasakoja visas mokinių išdaigas namiškiams ar biurokratinėj įstaigoj sėdintis apie savo popieriukų nešiojimą iš vieno kabineto į kitą ir kokios naujausios paskalos ir t.t. ir pan. Taigi apie darbo subtilybes kada nors papasakosiu prie arbatos puodelio jau susitikus. O dabar labiau norėčiau atkeipti dėmesį į arabiško krašto specifiką. Visgi tai: musulmoniška, karšto klimato, trečio pasaulio, istorinio paveldo šalis.

Musulmoniškas kraštas. 91 % šalies gyventojų išpažįsta islamą. Mečetės ant kiekvieno kampo išties stebina, net ir pati mažiausia, bet būtinai kiekviename rajonėlyje bus mečetė. Jų čia visur daug. 5 kartus per dieną muedzinas kviečia maldai visus tikinčiuosius – senaisiais laikais iš minaretų, dabar dažniausiai būna paleidžiamas įrašas. Penktadienį būtina diena bendruomenės maldai mečetėje, kuomet imamas (asmuo vedantis maldą) sako pamokslą. Moterys į mečetę teoriškai irgi eina, joms būna atskira patalpa su atskiru įėjimu, bet kiek mačiau išeinančių vyrų iš mečečių moterų kol kas dar nemačiau. Taigi vis dar lieka mistika kaip ten su tomis moterimis mečetėje. Kadangi ir katalikai ne visi sekmadienį eina bažnyčion, taip ir su vietiniais gyeventojais ypač Hurgadoje, kur vietinių gyevntojų beveik nėra, nes visi yra atvykėliai iš Kairo, Aleksandijos ar pietinio Egipto provincijų. Daugelio žmonos su vaikais paliktos jų gimtuosiuose miestuose, o jie pradirbę pusantro mėnesio gauna savaitę atostogų ir keliauja aplankyti šeimų. Va taip ir sukasi ratu.

Moterų tradicinis rūbas hidžaba yra labai populiarus moterų tarpe. Ir nors yra trys skirtingi būdai (uždengti plaukai, pečiai, veidas), tikrai daug moterų renkasi patį konservatyviausiąjį būdą, kuomet matomos lieka tik akys. Nuo ko tiksliai priklauso kaip rengiasi moteris turbūt žino tik jos pačios. O vyraujanti nuomonė yra tokia, kad tai priklauso nuo tradicijų šeimoje. Šeima Egipte vis dar turi labai didelę įtaką kasdieniniam egiptiečių gyvenimui. Dažnai net ir šiomis dienomis nuotaką parenka tėvai.

Labai religingą vyrą galima atskirti pagal gumbą kaktoje. Kai muslmonai meldžiasi, jie kakta turi paliesti žemę, o dažnas dar ir akmenį iš Mekos pasideda, taigi nuo dažno lietimo kakta žemę ar akmenį dažnai lieka mėlynė ar gumbas.

Karštas klimatas. Nepatikėsit, bet įžvelgiu labai karšto klimato privalumus :) Dvi savaites temperatūra buvo apie keturiasdešimt ir daugiau. Karšta kaip pekloj (nors iš kur aš žinau, juk ten nebuvus), na bet vis tiek – jaučiausi kaip nuolatinėje pirtyje dieną naktį. Galvojau, kad visiškai ištirpsiu ir liks iš manęs tik šlapia bala. Dabar galiu pasakyti, kad išgyvenau, nepasikeičiau, bet užtat mėgaujuosi šilkine oda :D Tikrai! Kaip po geros pirties su druska ir medumi. Lygi, graži, skaisti. Jeigu tiek Bolivijoj, tiek Ispanijoj skųsdavausi, kad senstu ir raukšlėjuosi, čia visai ne :) Gal plius dar padeda visokie kremukai iš simondsijų (jojoba) ir alijošiaus iš natūralių aliejų fabrikėlio. Taigi tiek, kiek praėjusiais metais susiraukšlėjau dabar po truputį atsistatinėju. Na bet pernelyg nesigirsiu, kad neišnyktų efektas :D

Trečio pasaulio šalis. Egipte yra apie 80 mln. gyventojų, iš kurių 50 % gyvena skurdžiai. Manau šie skaičiai nusako viską ir atvykus jau nebereikėtų stebėtis nuolatinėmis nebaigtomis statybomis ir šiukšlių krūvomis ant kiekvieno kampo. Žinantiems Maslow piramidę akivaizdu, kad dar daug laiko praeis kol egiptiečiai pakils aukščiau pirmo laiptelio, nes natūralu, kad svarbiausia turėti sotų pilvą ir stogą virš galvos, o tik tada jau bus galima pradėti galvoti apie aplinkos tvarkyma ir pan. Tiesa?

Šiukšliadėžės centrinėje Hurgados gatvėje, kur turistai kviečiami rūšiuoti šiukšles (nors žinoma vėliau visos šiukšlės suverčiamos į vieną krūvą)

Gyvenamųjų namų skersgatviuose šiukšlių krūvos nuolatinė kačių buveinė.

Istorinio paveldo šalis (must to see). Nesvarbu ar patinka/nepatinka dykuma, Raudonoji jūra, paplūdimiai, šiukšlės, priekabūs prekeiviai, tačiau Egipto istorijai ir jos paveldui lygių turbūt daugiau niekur nerasime. Taigi perkaičius mokyklinį istorijos vadovėlį pirmyn į Kairą apžiūrinėti piramidžių (vienintelis išlikęs senovės istorijos stebuklas – Cheopso piramidė), sfinksą ir žinoma visus 120 tūkstančių eksponatų Egipto istorijos muziejuje, tame tarpe ir garsioji Tutanchamono kaukė, 110 kg. sveriantis auksinis sarkofagas ir kiti įspūdingi radiniai. O visi kurie perskaitė Mika Valtere knygą „Sinuhe egiptietis“ turi susipažinti su Luksoru – Naujosios karalystės laikų Egipto sostine Tėbais. Šiam kartui tiek.

Na o dabar šiaip kasdieniniai pastebėjimai:

• Vairavimo įgūdžiams Egipte neprilygsta nei viena Europos šalis. Čia visi važiuoja kas kaip nori, kur nori, o pėstieji tai kėgliai, kuriuos reikia numušti. Visoj Hurgadoj yra gal 5 šviesoforai, kurie savo funkcijos vis tiek neatlieka. Na bet statistiškai čia avarijų įvyksta mažiau nei Lietuvoje. Turbūt todėl kad čia nuolatinis budrumas garantuotas. Beje, sakoma, kad garsino signalo nebuvimas didesnis nuostolis negu sugedę stabdžiai :)
• Vakarais daugelis vyrų renkasi „coffee shop‘uose“, kur bendrauja, rūko kaljaną ir geria juodą arbatą su mėtomis. Moterų tokiuose vietose nepamatysi.
• Apie priekabius prekeivius ar įkyruolius vietinius net neužsimenu. Atvykusiems iš provincijos kurortas jiems rojus akims. Čia visos turistės apsinuoginusios kiek tik įmanoma visiškas kontrastas konservatyviems Egipto miestams. Todėl visokie „smile“, „your eyes are beuatiful“, „I love you“, „are you married?“ ir t.t. ir pan. UŽKNISA. Atsiprašau už nemandagų išsireiškimą..... Čia turbūt labiausiai atsibostanti darbo dalis nuolat šypsotis, nes tik tokiu būdu gali sutvarkyti visus reikalus čia ir dabar.

Nuotraukas kaip visada dedu ten pat. Naujų albumų nekuriu, o tik papildau jau esančius.

Pabaigai šeimyniškas vaizdelis iš pajūrio: